Perskaičiavimas „patvirtino, kad laimėjo serbų tautai atstovaujantis kandidatas Miloradas Dodikas, kuris pirmavo... ir surinko daugiausia balsų“, sakė Bosnijos centrinės rinkimų komisijos pirmininkas Suadas Arnautovičius.
Bosniją ir Hercegoviną po spalio 2-osios rinkimų apėmė sumaištis, nes kovoje dėl Serbų Respublikos prezidento posto abu kandidatai – M. Dodikas ir Jelena Trivič – pareiškė iškovoję pergalę.
M. Dodikas siekė trečios SR prezidento kadencijos.
39 metų ekonomikos profesorė J. Trivič, akcentavusi kovą su korupcija, siekė pasiūlyti alternatyvą kurstančiai M. Dodiko asmenybei, taip pat garsiai palaikydama serbų norą išlaikyti savo autonomiją Bosnijoje.
Preliminarus balsų skaičiavimas po rinkimų rodė, kad M. Dodikas surinko 48 proc. balsų, o J. Trivič – 43 procentus.
Tačiau kitą dieną po rinkimų opozicinės partijos apkaltino M. Dodiką ir jo partiją „organizuotu rinkimų grobimu“ ir pareikalavo perskaičiuoti balsus.
Praėjus beveik trims dešimtmečiams nuo karo, nuniokojusio šalį, Bosniją tebeslegia etninis susiskaldymas.
Ši Balkanų valstybė yra valdoma administracinės sistemos, sukurtos 1995 metų Deitono taikos susitarimu, kurio dėka 1990-aisiais pavyko užbaigti konfliktą. Tačiau iš esmės to neužteko sukurti stabilų pagrindą šalies politinei raidai.
Pagal šį susitarimą buvo sukurtas sudėtingas valdžios institucijų tinklas, apimantis trijų narių Prezidiumą, Ministrų Tarybą (de facto vyriausybė) ir abiejų darinių parlamentus. Kad būtų suformuota bendra šalies vyriausybė, trims etninėms bendruomenėms atstovaujantys politikai turi sutarti dėl ministerijų pasidalijimo ir būsimos politikos.
Vakarų pareigūnai vylėsi, kad ilgainiui Bosnijos ir Hercegovina reformuos savo sudėtingą politinę sistemą, tačiau taip nenutiko.
Bosnija tebėra padalinta į serbų darinį – Serbų Respubliką – ir musulmonų-kroatų federaciją, kurią jungia silpna centrinė valdžia.
