250 vietų asamblėjoje už naująjį ministrų kabinetą balsavo 157 parlamentarai, prieš jį – 68. Kiti įstatymų leidėjai balsavime nedalyvavo.
Naujoji vyriausybė, kuriai trečią kadenciją iš eilės vadovauja artima A. Vučičiaus partijos bendražygė Ana Brnabič, turės priimti strateginius Balkanų šalies sprendimus.
Vietos Europos Sąjungoje siekiančiai Serbijai iškelti reikalavimai prisijungti prie Vakarų sankcijų jos sąjungininkei Rusijai dėl karo Ukrainoje ir normalizuoti santykius su buvusia šalies provincija Kosovu.
Naująjį ministrų kabinetą sudarys 28 ministrai. Tarp jų yra griežtai prorusiškų politikų, tokių kaip užsienio reikalų ministras Ivica Dačičius.
Vyriausybėje yra ir pareigūnų, laikomų provakarietiškais, tačiau jie vadovaus mažesnės svarbos ministerijoms, turėsiančioms mažai įtakos priimant būsimus Serbijos užsienio politikos sprendimus.
Savo inauguracinėje kalboje parlamente A. Brnabič stengėsi nesureikšminti teiginių, kad naujoji vyriausybė yra arba prorusiška, arba provakarietiška.
„Kuriame europietišką Serbiją ir pati narystė [ES] tikrai nepriklauso tik nuo mūsų“, – sakė ji.
„Serbija taip pat toliau atsakingai žiūrės į savo draugystę su kitomis šalimis“, – pridūrė premjerė, akivaizdžiai turėdama omenyje Rusiją ir Kiniją.
Nors didžiausią šios Balkanų valstybės užsienio prekybos dalį nulemia prekyba su ES valstybėmis narėmis, Serbija yra beveik visiškai priklausoma nuo rusiškų dujų ir perka iš Rusijos ginklus.
Tuo metu Kinija yra viena didžiausių investuotojų Serbijoje.
A. Vučičius savo vadovavimą dar penkeriems metams pratęsė po balandį įvykusių parlamento ir prezidento rinkimų.
Analitikai sako, kad lyderis norėjo kuo ilgiau atidėlioti naujos vyriausybės formavimą, siekdamas nukelti svarbių sprendimų, galinčių pakenkti jo pozicijoms tarp jo daugiausia prorusiškų rinkėjų, priėmimą.
Kremlius daro didelę politinę įtaką Serbijoje, laikomoje stipriausia jo sąjungininke Europoje.
Vakaruose nuogąstaujama, jog Maskva naudojosi Belgradu siekdama destabilizuoti padėtį kaimyninėse Balkanų šalyse, vis dar neatsigaunančiose po niokojamų praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio karų.
