„Laukia bene pavojingiausias, nenuspėjamiausias ir kartu svarbiausias dešimtmetis nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos“, – sakė V. Putinas per vadinamojo Valdajaus diskusijų klubo renginį ir pridūrė, kad padėtis yra „tam tikra prasme revoliucinė“.
Jis taip pat tvirtino, kad Rusija stengiasi „apginti savo teisę egzistuoti“ nuo Vakarų pastangų „sunaikinti“ jo šalį.
„Rusija nekelia iššūkio Vakarų elitui, ji tik bando apginti savo teisę egzistuoti“, – sakė Rusijos vadovas, apkaltinęs Vakarus bandymu Rusiją „sunaikinti, nušluoti ją nuo politinio žemėlapio paviršiaus“.
Vakarų šalys įvedė Maskvai beprecedenčių sankcijų Maskvai, kai V. Putinas vasario 24 dieną pasiuntė pajėgas į Ukrainą.
Vakarai taip pat teikia didelę karinę ir ekonominę pagalbą Kyjivui, kurio pajėgos įnirtingai stengiasi atremti Rusijos invaziją.
V. Putinas kartoja kaltinimus Kyjivui dėl planų panaudoti „nešvarią bombą“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) misija turėtų „kuo greičiau“ patikrinti Ukrainos branduolinius objektus, ir pakartojo Maskvos teiginius, kad Kyjivas neva rengiasi panaudoti „nešvarią bombą“.
„Kalbama, kad Tarptautinė atominės energijos agentūra nori atvykti ir patikrinti Ukrainos branduolinius objektus. Mes tam pritariame. Ir tai turėtų būti padaryta kuo greičiau“, – sakė V. Putinas per vadinamojo Valdajaus diskusijų klubo renginį.
Rusijos prezidentas tvirtino, esą Kyjivas „daro viską, kad paslėptų šio pasirengimo pėdsakus“.
Paprastai „nešvari bomba“ yra tradicinė bomba su radioaktyviosiomis, biologinėmis ar cheminėmis medžiagomis, paskleidžiamomis sprogimo metu.
Rusija apkaltino Ukrainą rengiantis tokią „nešvarią bombą“ panaudoti prieš Maskvos karius.
„Daviau (gynybos ministrui Sergejui) Šoigu įsakymą paskambinti visiems savo kolegoms ir informuoti juos“, – ketvirtadienį sakė V. Putinas.
Pastarąją savaitę S. Šoigu pakartojo šiuos kaltinimus per pokalbius su daugeliu kolegų, įskaitant Prancūzijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Kinijos ir Indijos atstovus.
Prancūzija, JAV ir JK atmetė tokius kaltinimus, o NATO vadovas Jensas Stoltenbergas perspėjo, kad Rusija gali bandyti pasinaudoti šiuo teiginiu kaip pretekstu eskaluoti situaciją.
Kyjivas įtaria, kad Rusija pati gali panaudoti „nešvarią bombą“ ir suversti kaltę ukrainiečiams, galbūt siekdama pateisinti įprastinių branduolinių ginklų panaudojimą, Maskvai patyrus keletą karinių pralaimėjimų Ukrainos pietuose ir rytuose.
Ketvirtadienį V. Putinas pareiškė, kad branduolinių ginklų panaudojimas Ukrainoje mums „neturėtų jokios prasmės nei politine, nei karine prasme“.
Jis tvirtino, kad Ukraina ir Vakarai kaltina Rusiją kariniu eskalavimu siekiant „paveikti neutralias šalis ir pasakyti joms: žiūrėkite į Rusiją! Nebendradarbiaukite!“
V. Putinas per Valdajaus diskusijų klubo renginį taip pat pareiškė, kad ateinantis dešimtmetis bus „pavojingiausias“ nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
„Laukia bene pavojingiausias, nenuspėjamiausias ir kartu svarbiausias dešimtmetis nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos“, – sakė V. Putinas ir pridūrė, kad padėtis yra „tam tikra prasme revoliucinė“.
Jis taip pat tvirtino, kad Rusija stengiasi „apginti savo teisę egzistuoti“ nuo Vakarų pastangų „sunaikinti“ jo šalį.
„Rusija nekelia iššūkio Vakarų elitui, ji tik bando apginti savo teisę egzistuoti“, – sakė Rusijos vadovas, apkaltinęs Vakarus bandymu Rusiją „sunaikinti, nušluoti ją nuo politinio žemėlapio paviršiaus“.
Vakarų šalys įvedė Maskvai beprecedenčių sankcijų Maskvai, kai V. Putinas vasario 24 dieną pasiuntė pajėgas į Ukrainą.
Vakarai taip pat teikia didelę karinę ir ekonominę pagalbą Kyjivui, kurio pajėgos įnirtingai stengiasi atremti Rusijos invaziją.
V. Putinas Xi Jinpingą pavadino draugu, o Turkijos vadovą – stipriu lyderiu
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pabrėžė savo šalies santykius su NATO nare Turkija ir Kinija, praneša agentūra „Reuters“.
Turkija yra patikima partnerė, o Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas yra stiprus lyderis, sakė jis ketvirtadienį renginyje Maskvoje. Abi šalys esą turi daug bendrų interesų.
R. T. Erdoganas ir Turkija nėra lengvi partneriai, pridūrė V. Putinas. Tačiau esą yra noras suprasti vieniems kitus.
Rusijos santykiai su Kinija yra labai atviri ir efektyvūs, džiaugėsi V. Putinas. Prekyba tarp abiejų šalių didėja. Kinijos prezidentą Xi Jinpingą V. Putinas pavadino draugu, o Kiniją – artima Rusijos drauge.
V. Putinas: Vakarai „anksčiau ar vėliau“ turės kalbėtis su Rusija
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dar kartą apkaltino Vakarus dėl padėties Ukrainoje paaštrėjimo. Kartu jis ketvirtadienį pareiškė, kad „anksčiau ar vėliau“ Vakarai turės kalbėtis su Rusija dėl bendros ateities, rašo agentūra „Reuters“.
Vakarai žaidžia „pavojingą, kruviną ir purviną“ žaidimą, sakė V. Putinas. Esą laukia pavojingiausias dešimtmetis nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Rusija, pasak V. Putino, mėgino užmegzti draugiškus santykius su Vakarais ir NATO. Tačiau atsakymas nebuvo neigiamas.
Vakarai mėgina padaryti Rusiją pažeidžiamą ir įveda sankcijas visiems, kurie nenori paklusti, tęsė V. Putinas. Tačiau Rusija nemeta iššūkio Vakarams, o nori turėti teisę savarankiškai vystytis. Pastarieji įvykiai, tai pat Ukrainoje, pakeitė pasaulio tvarką. Atsirado naujų galios centrų, be kita ko, Azijoje.
Naujausi įvykiai buvo neišvengiami, pabrėžė V. Putinas. Jis teigė nuolat galvojantis ir apie nuostolius, kuriuos Rusija patyrė Ukrainoje. Tačiau Rusija sustiprino savo suverenumą, o ekonomika atsilaikė geriau nei manyta. Šiais metais nėra nieko, dėl ko jis būtų nusivylęs, sakė V. Putinas.
Turėdamas omenyje atominius ginklus, prezidentas sakė, kad tokių ginklų panaudojimo pavojus išliks tol, kol egzistuos branduoliniai ginklai. Rusija esą niekada nekalbėjo apie atominių ginklų panaudojimą.
Iš tikrųjų ir V. Putinas, ir kiti aukšti politikai apie tai kalbėjo. Buvęs prezidentas Dmitrijus Mededevas, kuris šiuo metu eina Rusijos Saugumo Tarybos vicepirmininko pareigas, rugsėjo pabaigoje pareiškė: „Rusija turi teisę panaudoti atominį ginklą, jei reikės“. Tai esą „tikrai ne blefas“.
