Pusę metų Rusijos nelaisvėje elektrošoku kankinta ir plaktukais mušta ukrainietė: „Su mumis jie elgėsi kaip žvėrys“

Praėjusią savaitę po plataus masto apsikeitimo belaisviais namo grįžusi ukrainiečių karė papasakojo, kaip ją ir kitas moteris Rusijos pajėgos kankino per šešis nelaisvėje praleistus mėnesius.

​Praėjusią savaitę po plataus masto apsikeitimo belaisviais namo grįžusi ukrainiečių karė papasakojo, kaip ją ir kitas moteris Rusijos pajėgos kankino per šešis nelaisvėje praleistus mėnesius.<br>Zuma Press/Scanpix asociatyvi nuotr.
​Praėjusią savaitę po plataus masto apsikeitimo belaisviais namo grįžusi ukrainiečių karė papasakojo, kaip ją ir kitas moteris Rusijos pajėgos kankino per šešis nelaisvėje praleistus mėnesius.<br>Zuma Press/Scanpix asociatyvi nuotr.
​Praėjusią savaitę po plataus masto apsikeitimo belaisviais namo grįžusi ukrainiečių karė papasakojo, kaip ją ir kitas moteris Rusijos pajėgos kankino per šešis nelaisvėje praleistus mėnesius.<br>„Twitter“ nuotr.
​Praėjusią savaitę po plataus masto apsikeitimo belaisviais namo grįžusi ukrainiečių karė papasakojo, kaip ją ir kitas moteris Rusijos pajėgos kankino per šešis nelaisvėje praleistus mėnesius.<br>„Twitter“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Oct 31, 2022, 8:39 AM

Prisistatydama tik kaip Hanna O., kad apsaugotų Rusijos okupuotoje teritorijoje esančią šeimą, ji su ašaromis akyse papasakojo apie savo skaudžius išgyvenimus: „Su mumis jie elgėsi kaip žvėrys. Pasakysiu daugiau: net žvėrys taip nesielgia“.

26 metų Hanna buvo viena iš 108 moterų, įskaitant 12 civilių, kurios pirmadienį buvo paleistos iš Rusijos nelaisvės per vieną didžiausių apsikeitimų belaisviais per visą karą. Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio biuro vadovas Andrijus Jermakas sakė, kad tai buvo pirmas apsikeitimas vien tik moterimis belaisvėmis nuo karo pradžios vasario mėn.

Hanna pateko į nelaisvę, kai tarnavo Mariupolyje Ukrainos 36-osios jūrų pėstininkų brigados sudėtyje. Ji buvo tarp ukrainiečių kariškių, kurie pasidavė gegužės mėn. po to, kai kelias savaites buvo įstrigę Mariupolio plieno gamykloje „Azovstal“, kai Rusijos pajėgos ją apsupo ir bombardavo. Kitus šešis mėnesius ji praleido nelaisvėje.

„Jie mušė mergaites, kankino jas elektros srove, daužė plaktukais ir tai dar net ne blogiausia. Apie maistą visai nekalbu, nes jis buvo rūgštus. Net šunims tokio maisto neduodavo“, – apie tai, kaip buvo elgiamasi su moterimis pasakojo Hanna.

„Toms, kurios turėjo tatuiruotes... jie norėjo nupjauti mums rankas, nupjaustyti tatuiruotes, apipylė mus verdančiu vandeniu vien dėl to, kad tu egzistuoji, kad esi jūrų pėstininkė, kad kalbi ukrainietiškai“, – tęsė ji ir pridūrė, kad vienintelis dalykas, kuris ją palaikė, buvo „svajonė grįžti namo“.

Jos istorija prisideda prie vis gausesnių pasakojimų apie Rusijos pajėgų kankinimus, kuriuos patyrė ir kariai, ir civiliai. Pagal Ženevos konvencijas kankinimai, nepriklausomai nuo to, kam jie taikomi, laikomi karo nusikaltimu.

Ukrainai pradėjus žengti į Rusijos kontroliuojamas teritorijas, atsirado daugiau tokių istorijų.

Praėjusį mėnesį iš Iziumo išstūmus Rusijos pajėgas, „Associated Press“ atlikto tyrimo metu buvo nustatyta dešimt miesto vietų, kuriose buvo kankinami ukrainiečiai, įskaitant civilius gyventojus. Viena moteris pasakojo, kad kankinimų detales išraižė ant sienų ten, kur ji buvo laikoma, kad žmonės žinotų, kas jai atsitiko, jei ji nebūtų išgyvenusi.

Rugsėjo mėn. Jungtinių Tautų įgalioti tyrėjai padarė išvadą, kad Rusijos pajėgos įvykdė daugybę karo nusikaltimų, įskaitant kankinimus ir prievartavimus, prieš karius, civilius gyventojus ir net vaikus. Jie taip pat rado prievartinės deportacijos, kuri taip pat gali būti laikoma karo nusikaltimu, įrodymų, nes pranešimai rodo, kad Rusijos pajėgos prieš jų valią paimdavo ukrainiečių vaikus, kad jie būtų auklėjami kaip rusai.

Parengta pagal „Insider“ inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.