Europa atsibudo į nerimą keliančią tikrovę: netrukus ji gali prarasti savo NATO globėją Ukrainoje. Artėjančiuose JAV rinkimuose konservatoriai gali pasiekti pergalę, todėl 2023 m. dosniausia NATO donorė Ukrainos karo veiksmams staiga gali pasirodyti kur kas taupesnė.
Dėl tokios tikimybės šiuo metu dėmesio centre atsidūrė Amerikos ir Europos paramos skirtumų palyginimai.
Jau dabar sunku įtikinti visas Europos NATO nares skirti 2 proc. savo ekonominės produkcijos gynybos išlaidoms. Jos patiria vis didesnį JAV spaudimą, kad siektų dar daugiau. Ir tai daroma tuo metu, kai Europoje jau vyksta sunkus pokalbis mažėjančių karinių atsargų pildymo ir kartu Ukrainos finansavimo atkūrimo temomis.
Vis dėlto JAV respublikonai, kurie, kaip rodo apklausos, po lapkričio mėn. rinkimų yra favoritai perimti vienų iš dviejų Kongreso rūmų kontrolę, tvirtina, kad Europa turi imtis aktyvesnių veiksmų.
„Mūsų sąjungininkai, – sakė Tim Burchett, Tenesio respublikonas, priklausantis Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komitetui, – turi pradėti spręsti problemą savo pačių kieme, prieš prašydami mūsų dar labiau įsitraukti“.
Nors Europos šalių vyriausybės rekordiškai plačiai atveria savo pinigines ir karines atsargas Ukrainai, Vašingtono karinė pagalba Kijevui vis dar lenkia Europos pastangas. Respublikonai noriai pabrėžia šį skirtumą, teigdami, kad Rusijos karas Ukrainoje kelia daug didesnę grėsmę Europai nei JAV.
Jei Kongresą kontroliuos konservatoriai, Vašingtone gali pasikeisti atmosfera.
„Baisu, ką daro rusai“, – pridūrė T.Burchettas, tačiau jo nuomone, Kinija ir narkotikų karteliai Jungtinėms Amerikos Valstijoms kelia „didesnę grėsmę nei tai, kas vyksta Ukrainoje“.
2 proc. tampa atskaitos tašku
Nuo tada, kai Maskva pradėjo puolimą Ukrainoje, Europos sostinės pažadėjo skirti daugiau kaip 200 mlrd. eurų naujoms išlaidoms gynybai.
NATO sąjungininkės 2014 m. įsipareigojo siekti, kad per dešimtmetį gynybai būtų skiriama 2 proc. BVP, ir vis daugiau vyriausybių į šį pažadą žiūri rimtai. Tačiau J.Bideno administracija nori, kad jos žengtų dar toliau.
JAV gynybos sekretorius Lloydas Ostinas anksčiau šį mėnesį pareiškė, kad 2 proc. orientyras yra tik tai, „ko mes tikimės“ iš sąjungininkių. „Mes skatintume šalis viršyti tuos 2 procentus, nes turėsime daugiau investuoti į pramonės bazių plėtrą ir įsitikinti, kad darome tinkamus dalykus, kad pakeistume“ dalį to, kas jau buvo suteikta Ukrainai.
Neseniai paskelbtoje Vašingtono „Nacionalinio saugumo strategijoje“ šie lūkesčiai buvo įtvirtinti.
„Didindami savo nemažą indėlį į NATO pajėgumus ir parengtį, – sakoma dokumente, – tikėsimės, kad mūsų sąjungininkai ir toliau prisiims didesnę atsakomybę didindami savo išlaidas, pajėgumus ir indėlį“.
Šis siekis bus sunkiai įgyvendinamas daugeliui Europos politikų, kurie patys susiduria su ekonominėmis problemomis savo šalyje. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė įsipareigojo pasiekti 3 proc. gynybos išlaidų tikslą, tačiau neseniai pripažino, kad jų didinimo „forma“ gali pasikeisti, nes neseniai įvykę politiniai pokyčiai sujaukė ekonomiką.
J.Bideno administracija pasirinko draugiško padrąsinimo kelią Europos atžvilgiu, užuot priekaištavusi savo partnerėms.
Tačiau respublikonai nėra linkę laikytis tokio draugiško tono. Jei respublikonai perims Kongreso kontrolę, jie turės didesnę įtaką JAV biudžetui ir Vašingtono tonui.
„Manau, kad greitai būsime ekonominėje recesijoje ir niekas nenorės švaistytis pinigais Ukrainai“, – anksčiau šią savaitę „Punchbowl news“ sakė Atstovų Rūmų respublikonų lyderis Kevinas McCarthy.
„Yra dalykų, kurių J.Bideno administracija nedaro šalies viduje“, – pridūrė jis. – Jie neveikia pasienyje ir žmonės pradeda tai vertinti. Ukraina yra svarbi, bet kartu tai negali būti vienintelis dalykas, kuriuo jie užsiima“.
Respublikonai tikriausiai atsižvelgia į apklausas, kurios rodo, kad nedidelė, bet vis didėjanti dalis amerikiečių mano, jog JAV teikia per didelę paramą Ukrainai. Kaip rodo Pew Research Center apklausa, šis skaičius išaugo nuo 7 proc. kovo mėn. iki 20 proc. rugsėjo mėn. Tarp į respublikonus linkusių rinkėjų šis rodiklis dabar siekia 32 proc.
Taigi, nors JAV prezidentas Joe Bidenas ir toliau prašo Kongreso patvirtinti daugiau pagalbos Ukrainai paketų, apžvalgininkai teigia, kad artimiausiais mėnesiais gali padaugėti skepticizmo.
„Darosi vis sunkiau, nes susidaro įspūdis, kad mes darome viską, o europiečiai – ne“, – sakė Strateginių ir tarptautinių studijų centro Europos programos direktorius Maxas Bergmannas.
Ir nors pažymėdamas, kad „tam tikra prasme tai nesąžininga“ dėl karo ekonominės kainos Europai, jis sakė, kad karinėje srityje pagalba Ukrainai ir išlaidos gynybos pramonės pajėgumams dabar yra „naujieji 2 proc.“.
Europos sostinėse politikos formuotojai atidžiai stebi Vašingtoną.
„Europiečiams mintis, kad JAV politika yra svarbi – kad tai, kas nutiks vidurio kadencijos rinkimuose, turės įtakos tam, ko iš mūsų tikėsis šalis sąjungininkė, – vertinama vis rimčiau“, – sakė Vokietijos Maršalo fondo Paryžiaus biuro tyrėjas Martinas Quencez.
Briuselio vaizdas
Tačiau kai kurie pareigūnai Briuselyje tvirtina, kad pagrindo nerimauti nėra.
„Ukrainą remia daugybė abiejų partijų atstovų“, – sakė Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Davidas McAllisteris.
Iš tiesų, nors Donaldui Trumpui palankesnis Respublikonų partijos sparnas nepritaria tolesnei pagalbai Ukrainai, labiau tradiciniai respublikonai iš tikrųjų palaikė J.Bideno pagalbą Kijevui.
„Jei Kongreso komitetuose respublikonai turėtų daugumą, tikiuosi, kad tai turėtų įtakos diskusijoms, pavyzdžiui, apie tai, kokius ginklus tiekti Ukrainai, – elektroniniame laiške sakė J.McAllisteris. – Tačiau galiausiai prezidentas ir toliau labai kontroliuoja užsienio politiką“.
Vokietijos konservatyviosios Krikščionių demokratų sąjungos narys J.McAllisteris teigė, kad Europa jau dabar didina investicijas į gynybą ir pagalbą Kijevui, nurodydamas ES iniciatyvą mokyti Ukrainos karius ir neseniai padidintą ES fondo, kuris kompensuoja šalims už Ukrainai siunčiamus karinius reikmenis, lėšų sumą.
Lenkijos europarlamentaras Witoldas Waszczykowskis, užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, elektroniniame laiške taip pat teigė, kad nesitiki, jog respublikonų dominuojamas Kongresas pakeis Ukrainos politiką, tačiau ragino Vašingtoną daryti didesnį spaudimą Europai.
„Lenkija ir kitos rytinio flango šalys negali pakankamai įtikinti europiečių, kad jie paremtų Ukrainą“, – sakė W.Waszczykowskis, konservatyvios valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos narys.
Europos sostinėse ir Europos institucijose vyrauja „nuolaidžiavimo ir lūkesčių grįžti prie įprastų santykių su Rusija kvapas“, – teigė lenkų politikas.
Parengta pagal „Politico“ inf.
