Nors vakariniame krante tikriausiai liko rusų karių, jie greičiausiai yra išsibarstę po visą sritį ir bando pabėgti, Ukrainos pajėgoms greitai veržiantis link Dniepro upės, praneša Karo studijų institutas (ISW).
Šiuo metu lieka neaišku, kiek rusų karių liko vakariniame krante.
Rusijos šaltiniai pažymėjo, kad atsitraukimas truko tris dienas, ir teigė, kad per Dniepro upę persikėlė 20 000 rusų karių ir 3 500 vienetų karinės technikos.
Palydovinės nuotraukos patvirtina Ukrainos ir Rusijos šaltinių teiginius, kad Rusijos kariai sunaikino Antonovo tiltą ir geležinkelio tiltą netoli Chersono miesto ir Nova Kachovkos užtvankos tiltą per Dniepro upę bei Darivkos tiltą per Inhuleco upę, taip galutinai bandydami blokuoti Ukrainos pažangą centrinės Chersono srities link.
Palydovinės nuotraukos taip pat rodo, kad Rusijos kariai parengė pirmąją ir antrąją gynybos linijas į pietus nuo Dniepro upės ir artimiausiomis dienomis tikriausiai toliau stengsis įtvirtinti pozicijas kairiajame krante.
Lapkričio 11 d. Ukrainos kariai pasiekė didelių teritorinių laimėjimų visoje Chersono srityje ir artimiausiomis dienomis toliau stiprins vakarinio kranto kontrolę. Iš interneto platybėse pasklidusių vaizdų galima spręsti, kad Ukrainos pajėgos įžengė į Chersono miestą greičiausiai palei greitkelį T1501 iš vakarų ir M14 iš šiaurės bei perėmė Chersono miesto ir kelių aplinkinių gyvenviečių, esančių palei šiuos kelius, kontrolę.
Ukrainos vyriausioji žvalgybos valdyba (GUR) patvirtino, kad Ukrainos pajėgos įžengė į Chersono miestą, o vaizdo įrašuose matyti, kaip civiliai gyventojai sveikina Ukrainos karius Chersono miesto centre.
Ukrainos pajėgos taip pat perėmė Kyselivkos ir Čornobaivkos – dviejų svarbių gyvenviečių palei kelią M14 į šiaurės vakarus nuo Chersono miesto – kontrolę.
Ukrainos pajėgos įžengė į Beryslavą (60 km į rytus nuo Chersono miesto), o socialinės žiniasklaidos filmuotoje medžiagoje matyti, kad Ukrainos pajėgos yra gyvenvietėse palei greitkelį P47, kuris eina į vakarus nuo Beryslavo srities link Chersono miesto. Telegramoje paskelbtoje medžiagoje matyti, kad Ukrainos kariai yra Tiahynkoje, gyvenvietėje tarp Chersono miesto ir Beryslavo, prie pat vakarinės Dniepro upės pakrantės.
Artimiausiomis dienomis Ukrainos pajėgos toliau važiuos pagrindiniais keliais Dniepro upės link ir išlaisvins visas rytinio kranto gyvenvietes.
Žlugusios rusų viltys
Rusijos pralaimėjimas Chersono srityje buvo beveik neišvengiamas, tačiau jis įvyko greičiau, nei daugelis tikėjosi, nurodo „Kyiv Independent“ saugumo ir gynybos žurnalistas Illia Ponomarenko.
Ukrainos kariuomenė įvykdė svarbiausią savo misiją prieš ateinant žiemos metui ir išstūmė Rusiją iš vienintelio regioninio centro, kurį jai pavyko užimti po vasario 24 d.
Chersono praradimas reiškia, kad Rusijos galimybės užimti Mykolajivą ir Odesą žlugo. Tai žeminantis pralaimėjimas Kremliui, kuris dar prieš mėnesį pretendavo į Chersono ir regiono suverenitetą.
Tai taip pat sunkiausias smūgis Rusijos pasididžiavimui, moralei ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino vadovavimui per visą karą.
Rugpjūčio pabaigoje pradėtas Ukrainos kontrpuolimas Chersono srityje kurį laiką neatrodė labai perspektyvus, tačiau Ukrainos vadovybė garsiai skelbė, kad jis gali padėti išeiti iš aklavietės ir pakeisti karo eigą.
Ukrainiečių puolimas prasidėjo po kelis mėnesius trukusios kampanijos, kurios tikslas buvo raketomis atakuoti Rusijos vadovybės ir kontrolės padalinius, logistikos ir techninės priežiūros centrus, amunicijos sandėlius, antžemines ryšių linijas, o svarbiausia – Dniepro upės perėjas.
Taip pat buvo bandoma pasiekti taktinių laimėjimų pietiniame Inhuleco upės krante, apie 60 km į šiaurės rytus nuo Chersono.
Rugpjūčio 29 d. Ukraina su didelėmis pajėgomis perėjo į puolimą visame 100 km ilgio fronto ruože tarp Dniepro deltos ir Kachovkos užtvankos rytuose.
Sėkmė Charkove
Ukrainos pajėgos įsitraukė ir ieškojo silpnų Rusijos gynybos vietų. Rugsėjo pradžioje sekė vis didesni taktiniai laimėjimai. Tačiau rimtesnių proveržių, kurie, atrodytų, galėtų virsti operacine ar strategine sėkme, nepastebėta.
Paaiškėjo, kad Ukrainos vadovybė toli gražu ne tam ruošėsi. Po kelis mėnesius trukusių triuškinančių Ukrainos smūgių ir pasiruošimų Rusijos vadovybė patikėjo idėja, kad Chersonas yra pagrindinis ir vienintelis Ukrainos tikslas.
Tikėdamasi to, Rusija į Chersono sritį pasiuntė stipriausius pastiprinimus, dislokavo daugumą geriausių savo oro desanto pajėgų, pavyzdžiui, elitines 76-ąją ir 106-ąją oro desanto divizijas.
Atėjus laikui, Ukraina veiksmingai izoliavo apie 30 Rusijos batalionų taktinių grupių vakariniame Dniepro krante. Antonovo tiltas ir Kachovska užtvanka, vienintelės perėjos per 600 metrų pločio upę, tapo visiškai netinkamos svarbiam ir greitam transportui.
Toliau sekė staigus ir triuškinantis puolimas Charkovo srityje rugsėjo mėn. Nusilpusios rusų linijos per kelias dienas tiesiog chaotiškai sugriuvo, atiduodant Ukrainai itin svarbius Kupiansko ir Iziumo miestus.
Chersone Ukrainos kariai niekada nenustojo atakuoti priešo, neleisdama čia atvykusiems kareiviams išvykti užpildyti spragų kitose fronto linijose.
Užuot vykdžiusi brangiai kainuojančius rusų sausumos manevrus ir masinius frontalinius puolimus, Ukrainos vadovybė lėtai ir nuosekliai mažino rusų gebėjimą tęsti kovą.
Rusams labai trūko atsargų, siunčiamų per neefektyvias keltų perkėlas Dniepro upe, todėl nuolatinis rusų buvimas regione tapo vis brangesnis ir sudėtingesnis.
Ir esant tokiam išsekimui, rusų fronto sektoriai vėl buvo linkę lėtai degraduoti, o vėliau žlugti, atiduodami Ukrainai teritorijos plotus.
Taigi spalio pradžioje Ukrainos pajėgoms pavyko greitai pasistūmėti apie 30 km gilyn į Rusijos okupuotą teritoriją tarp svarbiausių Davydivo Bridos ir Dudčanų punktų Chersono srities šiaurės vakaruose.
Iš tiesų, Vakarų suteiktos raketų sistemos, taip pat didžiulės turimos M30/M31 raketų atsargos lėmė gerus Ukrainos rezultatus pietuose.
Masinių raketų smūgių į Rusijos užnugarį ir sėkmingų atakų prieš pagrindines jų fronto vietas derinys galiausiai davė rezultatų.
Paaiškėjo, kad Rusijos pajėgumų ir logistikos pablogėjimo pakako, kad Kremlius pasiduotų.
Lapkričio 9 d. per televiziją transliuotoje kalboje generolas A. Surovikinas tiesiogiai pripažino, kad Rusija negali aprūpinti savo pajėgų Chersone ir dešiniojo kranto grupuotėje. Taigi, susidūręs su pasirinkimu, nepaisant didelės miesto reikšmės, Kremlius pasirinko leisti savo kariuomenei tvarkingai pasitraukti, kol dar nevėlu.
Nuo lapkričio 10 d. Ukrainos pajėgos pamažu įžengė į rusų paliktus miestus ir miestelius, artėdamos prie regiono sostinės.
Mūšis pietuose įžengia į naują etapą, kuriame Rusija užima naują užtvarą palei kairįjį Dniepro krantą, kitoje pusėje matydama Ukrainos kontroliuojamą Chersoną.
„Rusijos pasitraukimas iš vakarinio Dniepro kranto vargu ar yra spąstai, kuriais siekiama įvilioti Ukrainos karius į brangiai kainuojančią kovą prie Chersono“, – lapkričio 10 d. teigė ISW.
