Prieš karą Chersono gyventojų problemos buvo panašios į daugelio Europos miestų problemas: atlyginimai, korupcija, priklausomybės, būtinybė gerinti viešąsias paslaugas. Dabar svarbiausia – gauti išgyvenimo priemonių: vandens, šilumos, maisto, elektros ir ryšį su išoriniu pasauliu.
Daugelyje Chersono regiono kaimų jau kelis mėnesius nėra elektros, dujų ir vandentiekio. Chersono miesto elektros ir vandens tiekimas buvo nutrauktas prieš kelias savaites, kai okupantai bėgo iš miesto ir bombardavo energetikos infrastruktūrą visoje šalyje. Dujų tiekimas taip pat buvo užtikrintas ne visiems.
Praėjus beveik savaitei po to, kai Ukrainos pajėgos atgavo miestą, gyventojai vaikštinėjo su penkių litrų plastikiniais vandens buteliais ant vežimėlių, pilnais arba tuščiais. Buvo galima išgirsti, kaip jie klausinėjo vieni kitų, kur rasti duonos, ir aptarinėjo, kiek dienų praėjo nuo tada, kai parduotuvėse matė pieną. Kai kurių gyvenamųjų namų kiemuose žmonės būriavosi prie laužų, gamino maistą ir virė vandenį.
Chersono centrinėje aikštėje, kur kai kurie vis dar fotografavosi prie Ukrainos vėliavų, susirinko didelė minia. Jie stovėjo susigrūdę arti vienas kito, bet dažnai žiūrėjo į priešingas puses ir buvo prilipę prie telefonų. Jie buvo susirinkę prie naujo 4G ryšio stulpo – vieno iš kelių, kuriuos grįžtanti Ukrainos valdžia pastatė miesto centre, kad kompensuotų bėgančių Rusijos pajėgų sunaikintą telekomunikacijų infrastruktūrą.
Rusijos okupacijos ir prieš tai buvusio gyvenimo Ukrainoje likučiai – išardyti Rusijos propagandiniai stendai ir apiplėšti bei apleisti vakarietiški bei ukrainietiški prekybos centrai.
Neseniai paskirtas naujasis Chersono srities vadovas Jaroslavas Januševičius papasakojo, kaip jis stengiasi iš pagrindų atkurti administraciją, kai gresia humanitarinė krizė, o Ukrainos karinės žvalgybos pranešimuose teigiama, kad Rusija, krešydama, gali sulyginti miestą su žeme. „Tai didžiausias iššūkis mano gyvenime“, – sakė J.Januševičius, vilkintis juodus karinius drabužius.
J.Januševičius yra naujokas šiame regione. Jis yra karjeros valstybės tarnautojas, daugiausia dirbęs Kijeve. Prieš rugpjūčio mėn. jį paskiriant Chersono vadovu, jis vadovavo Ukrainos valstybiniam radijo dažnių centrui.
„Visi mūsų partneriai – Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, Jungtinės Tautos – sako, kad nė viena regiono administracija nėra susidūrusi su tokiu iššūkiu kaip mūsų“, – sakė jis.
Iš 600 regioninės valstybės darbuotojų tik 140 išvyko iš Chersono į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją. Kai Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio nurodymu jis įsteigė administraciją tremtyje, jo pasitikti atvyko tik saujelė darbuotojų. Dauguma jų, pasak jo, savo gyvenimus susikūrė kitur.
J.Januševičius nenorėjo pasakyti, kiek Chersono administracijos darbuotojų tapo kolaborantais, ir nekomentavo jų dabartinės buvimo vietos. Ukrainos saugumo tarnybos reguliariai skelbia Ukrainos pareigūnų, bendradarbiavusių su Rusijos okupacine valdžia, sąrašus, tarp kurių yra daug buvusių Chersono pareigūnų.
Rugsėjo mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vienašališkai paskelbė apie keturių Ukrainos regionų aneksiją, nors jo kariuomenė visiškai neužėmė nė vieno iš jų. Tarptautinė bendruomenė šį žingsnį atmetė.
Rusijos vadovybė ypač vertino Chersono srities okupaciją, nes ji sukūrė sausumos koridorių ir vandens tiekimą Krymui – pusiasaliui, kurį Rusija aneksavo 2014 m. V.Putinas tuomet pareiškė, kad Chersonas dabar yra Rusijos nuosavybė.
Tačiau Chersono regiono administracijos pastato, esančio centrinėje miesto aikštėje, būklė rodė, kad valdymas vyksta menkai, ir atrodė, kad jam buvo teikiama mažai dėmesio.
Viduje tebebuvo ukrainietiškas Chersono regioninės administracijos simbolis ir iškabos, įskaitant paties gubernatoriaus kabinetą. Koridoriuose tebakaba ukrainiečių tautiniai ir patriotiniai meno kūriniai.
Ant grindų mėtėsi nedidelės sudegusių dokumentų pelenų krūvelės. Kiekvienas kambarys iš daugiau nei trijų dešimčių, kuriuos apžiūrėjo „The Guardian“, buvo nuniokotas ir apiplėštas. Viename kambaryje mėtėsi moteriški drabužiai. Ant kai kurių stalų mėtėsi nesuvalgytas maistas, įskaitant pusiau suvalgytą kopūstą.
Saugumo tarnybos pareigūnas vieną kambarį, kuriame tvyrojo stiprus tvaikas, pavadino „rusišku tualetu“. Nuo okupacijos pradžios Rusijos kariai Ukrainoje liūdnai pagarsėjo tuo, kad mokyklose, gamyklose ir biuruose vietoj turimų tualetų naudojo kambarius.
Tačiau J.Januševičiui netvarka jo būsimame biure nėra svarbiausia problema – dabar didžiausias iššūkis jam yra atstatyti elektros energijos tiekimą. „Be elektros energijos problemų mastas, kaip ir vandens, lieka neišsprendžiamas“, – sakė jis.
Jis sakė, kad rusai išvykdami tyčia sunaikino visas aplink miestą esančias pastotes ir transformatorius. Antroji regioną aprūpinusi elektrinė yra kitapus upės, Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje, ir neveikia.
J.Januševičius tikisi, kad jo administracijai neteks susidurti su tuo, kas nutiks, jei ji negalės aprūpinti regiono pakankamu kiekiu elektros energijos. „Gyventojų evakuacija priklauso nuo to, ar bus elektros. Prezidentas labai aiškiai pasakė, kad turime mesti visus išteklius elektros energijos tiekimui atkurti“, – tvirtino jis. Pasak jo, prieš pradėdami darbus kasyklų valytojai turi patikrinti kiekvieną vietą, o tai užtruks.
Nors ir pažymėjo, kad gyventojų evakuoti neplanuojama, Chersono rajono, priklausančio Chersono srities administracijai, vadovas Michailas Lyneckis buvo pesimistiškesnis. Jis sakė, kad elektros energijos tikriausiai užteks tik vandens sistemai maitinti ir ribotam gyventojų skaičiui. „Aš, kaip Chersono miesto gyventojas, kategoriškai patariu žmonėms žiemos laikotarpiu išvykti iš miesto į saugesnes vietas“, – sakė M.Lyneckis.
Vykstant siurrealistiniam ir sudėtingam Chersono gyventojų reintegracijos į Ukrainą po aštuonis mėnesius trukusios okupacijos procesui – daugelis iš jų gyvena baisiomis sąlygomis bei virš jų galvų dundant artilerijai. Tuo pat metu prokurorai ir policija renka Rusijos karo nusikaltimų įrodymus ir ieško kolaborantų.
Jau dabar fiksuojami sistemingo civilių gyventojų kankinimo, dingimo ir žudymo įrodymai.
Dauguma rusus pasitikusių gyventojų turėjo daug laiko pabėgti, tačiau, pasak valdžios institucijų, dešimtys kolaborantų vis dar gali slėptis Chersone. „The Guardian“ matė, kaip vienas vyras buvo vedamas gatve surištas ir užrištomis akimis. Jį lydintis policijos pareigūnas sakė įtarimai šiam vyrui buvo panaikinti, tačiau jis buvo paleistas atokiau nuo tardymo centro, kad nežinotų jo (tardymo centro) buvimo vietos.
Praėjus savaitei po to, kai į Chersoną įžengė Ukrainos kariuomenė, vis dar buvo galima pajusti tikrą euforijos jausmą dėl miesto susigrąžinimo. Tačiau jis buvo perispynęs su nepaprasta realybe, kurioje gyventojai buvo priversti gyventi okupacijos sąlygomis, kai niekas nežinojo, kas laukia ateityje. Teko girdėti, kaip viena vidutinio amžiaus parduotuvės savininkė atkalbinėjo savo jaunesnį pavaldinį: „Tik palauk, tavo tėvai gaus. Prieš savaitę jie šaukė „šlovė Rusijai“, o dabar „šlovė Ukrainai!“
J.Januševičius atmetė bet kokią galimybę dirbti su mieste likusiais kolaborantais. Tačiau jis sakė suprantąs, kad dauguma žmonių liko, nes neturėjo lėšų išvykti arba buvo priversti pasilikti, pavyzdžiui, dėl senyvo amžiaus ar neįgalių giminaičių:
„Jie nebuvo policininkai ar kareiviai. Niekas jiems nedavė įsakymo išvykti. Nesiruošiu jų teisti“, – sakė jis.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
