K. Harris yra aukščiausio rango JAV pareigūnė, kada nors apsilankiusi vakarinėje Palavano saloje – Filipinų teritorijoje, esančioje arčiausiai Spratlio salų ginčijamoje Pietų Kinijos jūroje.
Pekinas pretenduoja į beveik visą Pietų Kinijos jūrą, o Filipinai, Vietnamas, Malaizija ir Brunėjus reiškia pretenzijas į jos dalis – taip pat kai kur persidengiančias.
Kinija nepaisė 2016 metų tarptautinio tribunolo sprendimo, kad jo pretenzijos neturi teisinio pagrindo.
JAV viceprezidentė susitiko su vieno pakrantės kaimo žvejais ir su Filipinų pakrančių apsaugos tarnybos nariais.
Savo kalboje K. Harris teigė, kad reikia laikyti „tarptautinių taisyklių ir normų“, gerbti Jungtinių Tautų remiamo tribunolo sprendimą, kuriuo atmetamos Pekino pretenzijos į Pietų Kinijos jūrą.
„Jungtinėms Valstijoms ir visai tarptautinei bendruomenei yra labai svarbi šio regiono ateitis“, – sakė politikė, kalbėdama Filipinų pakrančių apsaugos tarnybos laive.
„JAV, kaip sąjungininkė, palaiko Filipinus, susiduriančius su gąsdinimu ir prievarta Pietų Kinijos jūroje“, – sakė ji.
K. Harris kelionė į Palavaną įvyko kitą dieną po jos susitikimo su Filipinų prezidentu Ferdinandu Marcosu šalies sostinėje Maniloje.
JAV viceprezidentė susitikimo metu dar kartą patvirtino Vašingtono „nepajudinamą“ įsipareigojimą ginti Filipinus, jei jų laivai ar orlaiviai būtų užpulti Pietų Kinijos jūroje.
Dešimtmečius galiojantis JAV ir Filipinų saugumo aljansas apima abipusės gynybos sutartį ir 2014 metų sustiprinto gynybos bendradarbiavimo paktą (EDCA), pagal kurį JAV kariuomenei leidžiama laikyti gynybos įrangos ir atsargų penkiose Filipinų bazėse.
Pagal EDCA taip pat leidžiama rotuoti JAV karius šiose karinėse bazėse.
Buvusio Filipinų prezidento Rodrigo Duterte valdymo metais EDCA buvo įstrigęs, tačiau Vašingtonas ir Manila dabar pritaria tam, kad būtų paspartintas jo įgyvendinimas, didėjant Kinijos agresyvumui.
