Tuo metu ukrainiečių aukų srautas Bachmuto mieste nesibaigia: greitosios pagalbos automobiliai, šarvuotas transporteris ir privatūs automobiliai vienas po kito sustoja ir išleidžia sužeistuosius prie vienintelės miesto karo ligoninės.
Į pagrindinius vartus įėjo draugų palaikomas kareivis, kurio veidas buvo sudarkytas sprogimo. Jo laukė tamsiai žali neštuvai, vis dar sutepti krauju.
Penktadienį apie vidurdienį gydytojai suskaičiavo 50 sužeistųjų, daugelis jų – kariai. Dieną prieš tai buvo dar blogiau: pro ligoninės duris įžengė 240 žmonių su įvairiais sužalojimais – nuo šautinių žaizdų iki šrapnelių ir smegenų sukrėtimų, pasakoja dienraštis „New York Times“.
„Jie ateidavo grupėmis – 10, 10, 5, 10“, – atsiminė vienas iš ligoninėje dirbančių ukrainiečių medikų Parusas, kai virš galvų aidėjo artilerijos šūviai, o nuo aplinkinių pastatų aidėjo kulkosvaidžių ugnies garsai. – Per pastarąsias porą dienų rusai bandė žengti į priekį intensyviau.“
Per devynis mėnesius nuo Rusijos įsiveržimo Ukraina šventė dideles pergales – nutraukė sostinės Kijevo apgultį ir išstūmė Rusijos pajėgas iš Charkovo srities ir Chersono uostamiesčio.
Tačiau Bachmutas, esantis Ukrainos Donbaso regione, tapo visa griaunančiu abiejų šalių kariuomenių susirėmimo tašku. Jau kelis mėnesius čia į mūšį metamos didžiulės karių ir technikos pajėgos, rusams desperatiškai bandant užimti miestą, o ukrainiečiams – jį išlaikyti.
Rezultatai katastrofiški. Miestas, kuriame kadaise gyveno apie 70 000 gyventojų, pamažu buvo sugriautas. Dabar, pasak gyventojų ir ukrainiečių karių, Bachmuto ir jo apylinkių apšaudymas yra toks intensyvus, kokio dar nebuvo.
Nuotraukos, kuriomis dalijasi Ukrainos pajėgos, primena daugiau nei prieš šimtmetį vykusius Pirmojo pasaulinio karo mūšius, tačiau vietoj to jose vaizduojamos 2022 m. mūšio dėl Ukrainos Bachmuto miesto, tapusio devynis mėnesius trunkančio karo kovų centru, sąlygos.
Kol kariai nuo priešo ugnies slepiasi tranšėjose, abiejų pusių artilerijos komandos į orą kelia dronus, kad pagerintų smūgių taiklumą arba numestų granatas. Ukrainos pajėgos kaltina rusus čia naudojant fosforinius padegamuosius šaudmenis ir termobarines vakuumines bombas, praneša „The Telegraph“.
Pasak karių, vietos gyventojų ir JAV gynybos pareigūno, pastarosiomis dienomis Ukraina į Bachmutą pasiuntė pastiprinimą, įskaitant specialiąsias pajėgas ir teritorinės gynybos kovotojus.
Rusai ir toliau metė į fronto apkasus „Wagner“ kovotojų – liūdnai pagarsėjusios sukarintos organizacijos, turinčios tiesioginių ryšių su Kremliumi – formuotes. Pasak JAV gynybos pareigūno ir ukrainiečių karių, dabar juos remia nauja rusų pajėgų dalis, perkelta iš Chersono fronto.
Rusijos bandymų užimti miestą intensyvumas suglumino karo analitikus. Kitur, beveik 1000 kilometrų ilgio fronto linijoje, rusai daugiausia kasasi žiemai, kad įsitvirtintų ir taupytų išteklius.
Volodymyras Zelenskis nurodė, kad iš visų Ukrainos pajėgų kovų sunkiausia yra Bachmute.
Vasarą, kai Rusijos pajėgos užėmė kaimyninę Luhansko provinciją, Bachmuto užėmimas galėjo atrodyti kaip natūralus Rusijos kampanijos užkariauti rytus tęsinys – žingsnis dviejų svarbesnių miestų – Slovjansko ir Kramatorsko – link.
Dabar, pasak analitikų, atsižvelgiant į Rusijos pajėgų nuostolius ir amunicijos trūkumą po virtinės nesėkmių, šis tikslas atrodo neįtikėtinas, ypač po to, kai okupantai neteko atramos šiaurės rytuose.
„Rusijos kariuomenė vis dar susiduria su nerealiais politiniais reikalavimais parodyti pažangą, – sakė tyrimų instituto Arlingtone, Vašingtono valstijoje, Rusijos studijų direktorius Maiklas Kofmanas. – Tačiau atsižvelgiant į prastą turimų pajėgų kokybę ir mažėjančias artilerijos amunicijos atsargas, vargu ar jie bus sėkmingi, nes ir vėl atrodo, kad Rusijos kariuomenė dalinius maitina fragmentiškai, be tinkamos paramos.“
Pastarosiomis savaitėmis Maskvos poreikis pasiekti bet kokią karinę pergalę pasijuto ir kitose fronto linijos vietose. Nedideli kaimai netoli Rusijos kontroliuojamo Donecko miesto virto kovų židiniais.
Tačiau krentant temperatūrai Bachmutas greitai virto pagrindine scena Maskvos pastangomis, kur masės jų pajėgų – įskaitant, pasak ukrainiečių karių, neseniai mobilizuotus karius – bando uždusinti miestą iš rytų ir pietų.
Rusijos strategija Bachmute primena birželio mėn. užgrobtus rytinius Severodonecko ir Lysičansko miestus. Ten Rusijos pajėgos rėmėsi geresne artilerijos ugnimi, kad įveiktų Ukrainos pajėgas ir įsitvirtintų.
Vis dėlto, Ukrainos pajėgoms, su kuriomis jos tada susidūrė, trūko ir sviedinių, ir Vakarų tiekiamos artilerijos – tai nebėra taip aktualu dabar, ypač Bachmute.
„Per šešis mėnesius, kuriuos praleidau Bachmute, dar niekada nemačiau, kad mūsų artilerija veiktų taip, kaip dabar“, – sakė vienas Ukrainos karys mieste, turėdamas omenyje gynėjų paleistų sviedinių kiekį.
Tačiau šiuo karo metu abiem kariuomenėms gali būti sunku išlaikyti tokį bombardavimo tempą. Pranešama, kad rusai bando įsigyti šaudmenų iš Šiaurės Korėjos ir Irano, o Ukraina ir toliau prašo daugiau artilerijos sviedinių iš NATO ir kitų šalių donorių, nors tų šalių atsargos mažėja.
Vienas iš dažnų Pentagono nuogąstavimų yra tai, kad ukrainiečiai šaudo šaudmenis netvariu tempu – ypač tokiose vietose kaip Bachmutas – darydami klaidingą prielaidą, kad Vakarų amunicijos atsargos yra neribotos, sakė JAV gynybos pareigūnas, „New York Times“ kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Kadangi Bachmutas, kurį rusai nuo liepos mėnesio nuolat apšaudo, virsta išsekimo mūšiu, pasikeitė ir jo strateginė reikšmė. Net jei Rusijos viltys išplėsti čia savo teritoriją sumažėjo, miestas vis dar gali tapti Kijevui daug išteklių reikalaujančia „juodąja skyle“, atimančia karius iš kitų Ukrainos prioritetų, įskaitant galimus būsimus puolimus.
Analitikai mano, kad Vladimiras Putinas desperatiškai trokšta pergalės po virtinės nesėkmių mūšio lauke, o „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas į miestą meta viską, ką gali.
„Tokie mūšiai kaip Bachmutas sunaudoja pajėgas, kurios galėtų būti panaudotos kitur“, – aiškino J. Kofmanas, pridurdamas, kad Rusijos pajėgos naudoja žmones, kuriuos laiko „nereikalingais“.
Pasak Ukrainos kariuomenės Rytų fronto atstovo spaudai Serhijaus Čerevatilo, kovoms būdinga ir tai, kad Rusija netaupo savo kareivių. Vadai rusus net praminė „vienkartinio naudojimo“, nes metė juos į beviltiškas atakas, kurias ukrainietis pavadino „mirties konvejeriu“.
„Jie siunčia juos kaip mėsą, kad išsiaiškintų, kur yra mūsų šaudymo pozicijos“, – sakė jis „The Telegraph“. – Kai pirmoji banga žūsta ir Ukrainos pajėgos išnaudoja savo amuniciją, tada jie vėl puola.“
Bachmutą laikančios ukrainiečių pajėgos yra sudarytos iš įvairių dalinių, įskaitant 93-iąją mechanizuotąją brigadą ir 58-ąją motorizuotąją pėstininkų brigadą, tvirtų dalinių, kuriuos nualino nesibaigiantys rusų puolimai.
Pastarosiomis savaitėmis atvyko kariai iš kitų brigadų, kad užkamšytų skyles linijose ir sustiprintų po didelių nuostolių ištuštėjusias formuotes. Tačiau, nors sužeistųjų ir žuvusiųjų ukrainiečių skaičius yra didelis, ukrainiečių kariai teigia, kad puolantys rusai kenčia kur kas labiau, nes jų atviras puolimas atmušamas artilerijos ir kulkosvaidžių ugnimi.
JAV gynybos pareigūnų skaičiavimais, Rusija ir Ukraina per karą patyrė po maždaug 100 000 sužeistųjų ir žuvusiųjų, nors šių skaičių neįmanoma patikrinti.
Dėl žemos temperatūros ir purvo pilnų tranšėjų taip pat kenčia abi pusės. Prorusiškų karinių blogerių autoriai skundžiasi, kad trūksta šaltam orui tinkamos aprangos, ypač neseniai mobilizuotoms pajėgoms. Bachmuto ligoninės gydytojai teigė, kad tarp Ukrainos pajėgų dažnai pasitaiko hipotermijos ir tranšėjų pėdos – skausmingos odos būklės, kurią sukelia ilgas panardinimas į šaltą vandenį – atvejų.
„Kariai gauna viską, ko jiems reikia, – termo apatinius, žieminius apsiaustus, viską. Bet tai ne viską sutvarko“, – pasakojo karo ligoninės gydytojas Ihoris, kuris, kaip ir kiti, saugumo sumetimais nurodė tik savo vardą. – Po lietumi dvi, tris dienas, tranšėjose – jūs suprantate.“
Penktadienį priešais ligoninę būriavosi neseniai nuo fronto linijos nuėję ukrainiečių kariai, kurių veidai, uniformos ir ginklai buvo aplipę purvu, o kelnės permirkusios nuo neseniai praūžusio lietaus. 58-osios brigados medikai sumirksėjo, kai netoliese pataikė artėjantis artilerijos sviedinys, bet vos spėjo sureaguoti, kai antrasis sviedinys priartėjo taip arti, kad išdaužė ir sudaužė netoliese esančius langus: Jie buvo pasiryžę perkelti savo pacientą.
Didelė dalis rytinių miesto rajonų – aplink kadaise garsią vyno daryklą – yra pilkoji zona tarp Rusijos ir Ukrainos pozicijų. Į pietus esantis Optynės kaimas yra taip pat smarkiai ginčijama teritorija.
„Mobilizuoti rusų kariai tiesiog paima šautuvą ir eina tiesiai žemyn kaip sovietiniais laikais, – sakė kitas ukrainiečių medikas, pasivadinęs šaukiniu „Šypsena“. – Jis žūsta, o kitas ateina tokiu pat būdu“.
Pastarieji mūšio lauko pasiekimai aplink Bachmutą matuojami metrais, o ne kilometrais. Kiekvieną dieną rusų ir ukrainiečių pajėgos veržiasi į priekį arba atsitraukia, dažnai pasiekdamos minimalius laimėjimus kruvina kaina.
Penktadienį vienas ukrainiečių karys pasakojo, kad jo dalinys atsitraukinėjo, kai jį pakirto minosvaidžio sviedinys, o kitas dalinys kitoje Bachmuto vietoje puolė rusų pozicijas.
71-osios brigados karys Ayratas stūmėsi rusų tranšėjos link, kai jį į abi kojas sužeidė granata, kurią numetė dronas arba paleido rusų granatsvaidis.
„Ėjome į puolimą“, – sakė jis, silpnai apšviestoje ligoninės salėje kalbėdamas nerišliai ir suvyniotas į folijos antklodę. Jo dalinys priartėjo prie vietos, kur rusai „buvo įsitvirtinę“.
„Mano bendražygiai liko gyvi, – sakė jis, kęsdamas skausmą. – Ar turite cigaretę?“
Parengta pagal „New York Times“ ir „The Telegraph“ inf.
