Ekspertai apie Kinijoje vykstančius protestus: tai leidžia pamatyti silpnąsias Xi Jinpingo režimo vietas

Savaitgalį Kinijos miestuose kilę reti gatvių protestai buvo visuotinis pasipiešinimas Komunistų partijos lyderio Xi Jinpingo vykdomai „nulinio COVID“ politikai. Tai vienas didžiausių visuomenės pasipriešinimų per visą jo politinę karjerą, teigia Kinijos analitikai.

Sekmadienio protestai Šanchajuje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Sekmadienio protestai Šanchajuje.<br>AP/Scanpix nuotr.
​<br>AFP/Scanpix nuotr.
​<br>AFP/Scanpix nuotr.
Lapkričio 28 d. Pekine, gatvėje vykstant mitingui, skirtam mirtino gaisro aukoms ir protestui prieš nulinę COVID politiką.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Lapkričio 28 d. Pekine, gatvėje vykstant mitingui, skirtam mirtino gaisro aukoms ir protestui prieš nulinę COVID politiką.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Xi Jinpingas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Xi Jinpingas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Žmonės susirinko prie Kolumbijos universiteto Niujorke, palaikydami Kinijoje vykstančias demonstracijas. Dalyviai laiko plakatą su užra<br>AFP/Scanpix nuotr.
Žmonės susirinko prie Kolumbijos universiteto Niujorke, palaikydami Kinijoje vykstančias demonstracijas. Dalyviai laiko plakatą su užra<br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Nov 30, 2022, 1:04 PM, atnaujinta Nov 30, 2022, 1:05 PM

Sukurtas saugumo aparatas bet kokiomis priemonėmis siekia atkurti kontrolę. Viešojo saugumo personalas ir transporto priemonės apsupo potencialias protestų vietas. Policijos pareigūnai kai kurių gyventojų telefonuose sistemingai ieško draudžiamų programėlių.

Pareigūnai drąsiai žengia į būsimų protestuotojų namus, kad įspėtų juos dėl neteisėtos veiklos, o kai kuriuos iš jų išveža apklausti. Tuo metu socialinės žiniasklaidos cenzoriai pašalina protesto simbolius ir šūkius.

Pirmadienį demonstracijos jau buvo mažesnės, protestuotojai labiau išsibarstę, o antradienį demonstracijose buvo mažiau kalbama apie ateinančią naktį vyksiančią akciją.

Kampanija, kuria siekiama numalšinti protestus keliais frontais, remiasi dešimtmečius naudojamu partijos represijų ir sekimo priemonių rinkiniu, kurį Xi Jinpingas, siekdamas visokeriopo dominavimo, dar labiau patobulino.

Jis išplėtė policijos pajėgas, į svarbiausius postus iškėlė lojalius saugumo vadovus ir paskelbė, kad „politinis saugumas“ – jam ir partijai – turi būti nacionalinio saugumo pagrindas.

Stebėtojai teigia, kad šie protestai – tai lūžio taškas, kuriuo apsunkinama ir taip sudėtinga vyriausybės padėtis.

Johnso Hopkinso universiteto sociologas Ho-fung Hungas teigė, kad protestai – „siaubinga situacija“ ir pirmas rimtas išbandymas Xi valdžiai.

„Racionaliausias būdas, kaip jis galėtų suvaldyti situaciją, jei protestai ir toliau didės, yra spausti vietos valdžios institucijas, kad būtų griežtai malšinami protestai, taip nusimetant atsakomybę nuo savęs. – Tačiau tuomet kyla pavojus, kad vietos valdžios institucijos gali atsisakyti griežtai laikytis direktyvos, nes jos taip pat yra nualintos nulinės COVID-19 politikos nelankstumo.“

Komunistų partijos atsakas

Valdančiosios Komunistų partijos Centrinė politinių ir teisės reikalų komisija, prižiūrinti visą vidaus teisėsaugą Kinijoje, antradienį pareiškė, kad „būtina užkirsti kelią priešiškų jėgų įsiskverbimui ir sabotažo veiklai, kaip to reikalauja įstatymai“, apie tai pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.

Vis dėlto dar antradienio rytą pagrindinis partijos laikraštis „People's Daily“ rašė apie Xi Jinpingo derybas su Mongolijos prezidentu pirmajame puslapyje paminint Xi valdymo dešimtmetį, tačiau nė žodžiu neužsiminė apie protestus, kurie Kinijoje yra didžiausi nuo 1989 m. Tiananmenio aikštėje vykusio prodemokratinio judėjimo.

„Jie stengiasi kuo mažiau kalbėti ir tai daryti kuo ilgesnį laiką, – ilgą tylą iš partijos komentavo Kembridžo universiteto profesorius Williamas Hurstas, tyrinėjantis Kinijos politiką ir dabartinius protestus šalyje. – Jei jie kalbės, tai gali pakurstyti situaciją, todėl geriau sėdėti ir apsimesti, kad nieko nevyksta.“

„Tą akimirką, kai centrinė vadovybė užima oficialią poziciją, ji pagerbia protestus oficialiu atsaku ir pripažįsta, kad su jais reikia skaitytis, o tai suteikia jiems statusą, kurį jie mieliau neigtų“, – sakė jis.

Užuot pasisakiusi tiesiogiai, partija iš pradžių leido socialinėje žiniasklaidoje ištikimiems šalininkams vaizduoti protestuotojus kaip Vakarų pastangų destabilizuoti Kiniją ir diskredituoti jos „nulinės dangos“ politiką pėstininkus, sąmoningus ar nesąmoningus.

Nuo pat 1989 m. protestų Kinijos lyderiai nuolat akcentuoja antivyriausybinių socialinių judėjimų keliamą pavojų ir yra pasiryžę užgniaužti juos pačioje užuomazgoje.

Kolektyvinis visuomenės pyktis pirmiausia kilo Urumčyje, Vakarų Kinijos mieste, kur praėjusią savaitę per gaisrą daugiabutyje žuvo mažiausiai 10 žmonių. Daugelis žmonių, nepaisant oficialių neigimų, teigė, kad tragedijos priežastimi buvo pandeminiai apribojimai, neleidžiantys gyventojams išeiti iš daugiabučio.

Protestai dėl šios tragedijos peraugo į platesnio masto Kinijos vykdomos politikos pandemijos klausimais pasmerkimą, taip pat kai kurių žmonių raginimus laikytis demokratijos, laisvos spaudos ir kitų autoritariniams šalies valdovams nepriimtinų idealų.

Kai kurie protestuotojai skandavo „Šalin Xi Jinpingą, šalin Kinijos komunistų partiją“, tačiau daugumai kitų žmonių rūpėjo tik pasipriešinti, kad jų gyvenamieji rajonai būtų neapriboti daugelio taisyklių, o jie patys būtų atleisti nuo dažnų tyrimų dėl viruso.

„Kai tik šie asmeniniai interesai bus patenkinti, dauguma žmonių bus nuraminti ir gyvens toliau“, – „Reuters“ sakė Chen Daoyin, buvęs Šanchajaus politikos mokslų ir teisės universiteto docentas, dabar dirbantis Čilėje.

Po po spalio mėnesį vykusio partijos suvažiavimo Xi Jinpingas atnaujino savo kaip partijos lyderio ir vyriausiojo kariuomenės vado kadenciją ir į visus svarbius postus partijoje paskyrė savo patikėtinius. Lyderiai, kurie anksčiau reiškė priešingas pažiūras arba valdė kitokiu stiliumi nei jis, buvo nustumti į užribį.

Nors ši autoritarinė tvarka leido partijos lyderiui būti galingesniam, joje yra ir silpnų vietų, kurias atskleidė protestai, nurodė analitikai.

„Apsupdamas save tik tais žmonėmis, kurie sako tai, ką jam patinka girdėti, Xi įkalina save dėžutėje, kurioje girdėti tik jo paties aidas. Tai galėjo lemti, kad jis nepakankamai įvertino arba nesuvokė, kiek žmonės nukentėjo nuo jo COVID politikos“, – sakė Lance'as Gore'as, Rytų Azijos instituto Singapūre Kinijos ekspertas.

Nemaloni situacija

Protestai išryškina tai, kas Xi Jinping vis dažniau sukelia sunkumų: kaip atsitraukti nuo politikos, kuri iš pradžių buvo pasididžiavimas, bet dabar tampa vis didesne atsakomybe.

Jei jis nusileistų visuomenės spaudimui ir atšauktų nulinę COVID politiką, jis galimai pasirodytų silpnas, o tai gali paskatinti žmones ateityje išeiti į gatves, kai tik jie norės pokyčių.

„Jei jis nusileistų, tai reikštų, kad jo ankstesnė nulinio COVID politika visiškai žlugo, ir jam tektų prisiimti atsakomybę už tai. Dėl to jis prarastų veidą“, – sakė Kinijos žmogaus teisių aktyvistas, teisininkas ir mokslininkas Teng Biao.

Pasak analitikų, Xi nėra būdinga pasiduoti.

Jei jis pakeistų savo COVID-19 politikos kursą, kol Kinija dar nepasirengusi, tai galėtų lemti sergančius žmones, mirtis ir perpildytą medicinos sistemą – pasekmes, kurias sunku užglaistyti.

Tačiau jei jis dels, kol suras būdą paskelbti pergalę ir atšaukti savo veiksmus, jis rizikuoja, kad vis labiau pasipiktinę piliečiai dar labiau užsitrauks pyktį, o ekonomikos augimas sulėtės.

Praėjusį mėnesį Xi pabandė pakeisti nulinio COVID politiką, paskelbdamas „20 priemonių“, siekdamas standartizuoti prevencijos priemones visoje šalyje ir padaryti jas draugiškesnes gyventojams ir ekonomikai.

Saugumo aparatas

Ankstesniais metais valdžios institucijų bauginimo ir gausių policijos pajėgų greičiausiai būtų užtekę, kad būtų užgesintas bet koks prasidedantis protesto judėjimas. Šį kartą kai kurie protestuotojai žada toliau spausti Kinijos vyriausybę. Socialinės žiniasklaidos grupėse, veikiančiose už Kinijos cenzūros užkardos ribų, jie keitėsi idėjomis, kaip judėti mažesniais būriais, naudotis keliais telefonais ir sugalvoti, kaip sekti ir dalytis informacija apie policijos judėjimą.

Tačiau šįkart partijos saugumo galimybės toli gražu neišsemtos. Šią savaitę Kinijos saugumo pajėgos persigrupavo, todėl naujas demonstracijas protestuotojams rengti daug sunkiau ir rizikingiau.

„Esu įsitikinęs, kad saugumo aparatas gana greitai tai suvaldys, – sakė Vienos universiteto mokslininkas H. Christophas Steinhardtas, tyrinėjantis protestų modelius Kinijoje. – Spėju, kad jie pradės nuo vadų identifikavimo ir tada, kartu su prevencine policijos veikla viešosiose vietose, juos palenks.“

Pietiniame Guangdžou mieste apie šimtas policijos pareigūnų, dėvinčių šalmus ir baltus apsauginius drabužius, eidami gatve daužė lazdomis į skydus, skirtus malšinti riaušes, taip įspėdami žmones nesiartinti.

„Kai policija atėjo prie mano durų, turėjau ištrinti visas savo žinutes“, – sakė Pekino gyventoja, kuri sekmadienio vakarą prisijungė prie protestuojančių šalia Liangmos upės. Ji prašė vartoti tik jos pavardę Chen, motyvuodama policijos represijų baime.

Chen sakė, kad išeiti į gatves ją paskatino sielvartas ir nusivylimas dėl griežtos nulinės COVID politikos, kuri buvo vykdoma beveik trejus metus, įskaitant viso miesto uždarymą ir nuolatinius Covid testus.

„Tikrai neturėjau jokių konkrečių šūkių ir reikalavimų, – sakė ji. – Tai buvo labiau susiję su daugelį metų kauptu skausmu.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.