Dingę Chersono gyventojai: žinios apie kankinimus ir nesėkmingos giminaičių paieškos

Šimtai žmonių buvo sulaikyti arba dingo be žinios, o dešimtys galėjo būti kankinami Ukrainos Chersono regione, kurį Rusija užėmė Vladimirui Putinui vasarį įsakius pradėti invaziją į Ukrainą, teigiama Jeilio universiteto mokslininkų išvadose, kurias patvirtino JAV valstybės departamentas.

Anna Voskoboinik laiko sūnaus nuotrauką Chersone.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Anna Voskoboinik laiko sūnaus nuotrauką Chersone.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Dec 2, 2022, 9:28 PM

Neįgaliojo vežimėlyje sėdinti Chersono gyventoja Anna Voskoboinik, rankose laikydama humanitarinės pagalbos paketą paskirstymo punkte Chersone, žurnalistams paatviravo, kad sunkiai įsivaizduoja gyvenimą be savo vienintelio sūnaus, kuris prieš tris mėnesius buvo sulaikytas rusų pajėgų ir iki šiol yra dingęs be žinios.

Jos teigimu, Rusijos pajėgos prieš tris mėnesius kontrolės punkte suėmė 38 metų Oleksijų, buvusį Ukrainos karį ir iki Chersono išvadavimo nepaleido.

„Kur jis dabar yra? Nežinau. Norėdama sužinoti, eičiau į pasaulio kraštą. Jis mano vienintelis sūnus. Jis visada buvo šalia. O dabar...“ – apsipylusi ašaromis „Reuters“ kalbėjo ji.

Nuo Rusijos pajėgų išvaduotame mieste, kuriame nėra elektros, vandentiekio ar tinkamo mobiliojo ryšio signalo ir kuriame vis dar skamba artilerijos ugnies dundesys, dėmesys krypsta į šimtus žmonių, kurie, kaip manoma, yra Rusijos nelaisvėje arba dingę be žinios.

Tarp tokių žmonių yra ir A.Voskoboinik sūnus bei gyventojai, kuriuos Rusijos pajėgos suėmė okupacijos metu ir išvežė toli į Rusiją.

Ukrainos valdžios institucijos teigia, kad neįmanoma nustatyti jų skaičiaus didžiulėje išlaisvintoje teritorijoje, kurioje susisiekimas yra sutrikęs, gresia minos, o kitoje Dnipro pusėje vis dar vyksta kovos su Rusijos kariuomene.

„Susisiekimo problema tikrai didelė, ypač kaimo vietovėse“, – sakė Volodymyras Ždanovas, regioninės Chersono administracijos asmuo, atsakingas už dingusius žmones.

Remiantis regiono prokuratūros duomenimis, nuo karo pradžios Ukraina užregistravo daugiau kaip 900 žmonių pagrobimo ar dingimo atvejų Chersono srityje. Tarp dingusių žmonių yra vietos politikų, kunigų ir eilinių piliečių.

Iš jų 480 žmonių buvo paleisti, tačiau 379 tebėra sulaikyti rusų, sakė prokuratūros atstovė Anastasija Vesilovskaja. Ji pridūrė, kad per neįvardytus Rusijos karo nusikaltimus regione žuvo beveik 400 civilių gyventojų.

V. Ždanovas agentūrai „Reuters“ sakė, kad dingusiųjų be žinios skaičius gali būti daug didesnis.

„Neoficialiais duomenimis, jų gali būti net tūkstančiai, jei įskaičiuosime žuvusius. Dabar negalime nustatyti skaičiaus. Kai teritorija bus visiškai deokupuota, galėsime tai nustatyti“, – sakė jis.

Hagoje įsikūrusi Tarptautinė dingusių be žinios asmenų komisija apskaičiavo, kad visoje šalyje dingo daugiau kaip 15 000 žmonių, įskaitant sulaikytuosius, atskirtus nuo artimųjų ir nužudytus bei palaidotus.

Nesėkmingos paieškos

A.Voskoboinik bandė sudėlioti savo sūnaus dingimo istoriją kalbėdamasi su jo kalėjimo kameros draugu.

Kameros draugas nurodė, kad jos sūnus gėrė ir buvo sustabdytas kontrolės punkte, kur jo aviganis sugriebė kareiviui už kelnių medžiagos. Šuo buvo nušautas, jos sūnus pasiskundė ir buvo nedelsiant suimtas bei nuvežtas į policijos nuovadą.

„Jau klausiau visų (kur jis yra) – kariškių, policijos... Kad padėtų man surasti sūnų“, – kalbėjo moteris.

Apie savo dingusį kolegą prabilo ir Chersono Šventosios Kotrynos katedroje pamokslaujantis kunigas Petro. Jis teigė, kad rugpjūčio 29 d. Rusijos pajėgos suėmė ir išsivežė Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios kunigą 50-ties Igorį Novoselskį.

Vyras sakė nežinantis, kur yra I.Novoselskis, laikantis mišias cerkvėje Tokarivkos kaime, esančiame dešiniajame Dnipro krante, ir kodėl jis buvo suimtas.

Dar viena Chersono gyventoja papasakojo savo giminaičio sulaikymo istoriją. Marija Zaporožec, kuri balandžio mėnesį išvyko į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją, sakė, kad jos 32 metų pusbrolis Pavlo Zaporožec buvo suimtas mieste gegužės 9-ąją, dieną, kai Rusija minėjo sovietų pergalę Antrajame pasauliniame kare.

Kalbėdama telefonu ji sakė, kad buvęs karys tris mėnesius buvo laikomas ir kankinamas Chersono policijos įstaigos rūsyje Energetikų gatvėje Nr. 3 ir kaltinamas „terorizmu“ pagal Rusijos baudžiamąjį kodeksą.

Okupacijos metais kai kas tą patalpą praminė „Jama“ (skyle). Šis pavadinimas mieste greitai išgarsėjo, dešimtims gyventojų teigiant, kad juos ten kankino Rusijos okupacinės pajėgos.

M.Zaporožec sakė, kad rugpjūčio mėnesį Pavlo buvo išvežtas į Krymą, Rusijos kontroliuojamą Ukrainos pusiasalį, kurį 2014 m. aneksavo Maskva, ir patalpintas į ikiteisminio sulaikymo įstaigą SIZO-1 Simferopolio mieste.

​Moteris nurodė, kad jam gresia iki 20 metų nelaisvės Rusijos kalėjime, ir pridūrė, kad Pavlo pakeitė prieš save duotus parodymus, kai jo bylą perėmė naujas advokatas.

„Tikimės tik apsikeitimo kaliniais“, – sakė ji.

Parengta pagal REUTERS inf. 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.