Susitarimą – dviejų etapų politinio proceso dalį – pasirašė kariuomenės vadas, perversmo lyderis Abdel Fattahas al Burhanas ir kelios civilinės grupės, tarp jų pilietinis blokas „Laisvės ir permainų jėgos“ (FFC).
A. F. al Burhanas 2021 metų spalį užgrobė valdžią ir sužlugdė sudėtingą valstybės bandymą pereiti prie civilinio valdymo. Toks mėginimas prasidėjo 2019 metais nušalinus ilgametį autokratą Omarą al Bashirą.
Praėjusiais metais Sudane beveik kas savaitę vyko protestai. Anot demokratiją remiančių medikų, juos malšinant žuvo mažiausiai 121 žmogus.
Šalyje kilo ekonomikos krizė, keliuose atokiuose regionuose padaugėjo etninio smurto atvejų.
Po perversmo dar labiau sustiprėjo nesutarimai tarp civilinių grupių: vieni ragina su kariuomene pasiekti susitarimą, kiti nenori „jokios partnerystės ir jokių derybų“.
Sudano advokatų asociacijos pasiūlymo pagrindu inicijuotas susitarimas buvo sudarytas dalyvaujant Jungtinių Tautų pareigūnams, Vakarų šalių, taip pat Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų diplomatams, teigė FFC atstovai.
Pasirašymo ceremonijoje dalyvavo JT specialusis pasiuntinys Sudanui Volkeris Perthesas ir Afrikos Sąjungos (AS) ambasadorius Mohamedas Belaishas.
Pirmuoju etapu „bendruoju susitarimu sukuriamas pagrindas pereinamojo laikotarpio civilinei valdžiai įsteigti“, nurodė FFC nariai, pažymėdami, kad susitarimą pasirašė ir kitos civilinės grupės.
Jie pridūrė, kad galutinis susitarimo etapas, sprendžiantis, be kita ko, tokius klausimus kaip pereinamojo laikotarpio teisingumas ir kariuomenės reformos, turėtų būti užbaigtas „per kelias savaites“.
Tačiau ši dalis yra gerokai keblesnė, o ekspertai abejoja, ar kariuomenė norėtų atsisakyti ekonominių interesų ir platesnių galių, kurias ji laiko savo privilegijuota sritimi.
Pirmasis susitarimo etapas „yra labai žemo lygio Burhano įsipareigojimas... leidžiantis jam [politiškai] išgyventi“, komentavo Chartume įsikūrusio analitinio centro „Confluence Advisory“ įkūrėja Kholood Khair.
Tačiau tikėtina, kad susitarimą pasirašiusios šalys susidurs su „tikra politine krize, kai pradės rimtai kalbėti apie saugumo sektoriaus reformas, teisingumo užtikrinimą pereinamuoju laikotarpiu (ir) finansinę atskaitomybę“, pridūrė ji.
Parašai sudėti praėjus keliems mėnesiams po to, kai A. F. al Burhanas pažadėjo, kad kariuomenė atsitrauks ir sudarys sąlygas frakcijoms susitarti dėl civilinės vyriausybės.
Demokratiją ginantys aktyvistai nepritaria pastariesiems sprendimams ir ragina rengti naujus gatvės protestus, reikalaujant, kad kariškiai grįžtų atgal į kareivines.
Keletas buvusių sukilėlių, 2020 metais su Sudanu pasirašiusių taikos susitarimus, taip pat išreiškė nepritarimą šiam žingsniui.
Buvusios partizanų grupės „Teisingumo ir lygybės judėjimas“ atstovas Mohamedas Zakaraia naujienų agentūrai AFP sakė, kad susitarimas „sukels skaudžių pasekmių ir dar labiau apsunkins politinį gyvenimą“.
JAV ir sąjungininkai palankiai vertina susitarimą
Jungtinės Valstijos ir sąjungininkai pirmadienį pasveikino Sudano kariuomenės ir civilinių lyderių pasirašytą pirminį susitarimą dėl politinės krizės, kurią praėjusiais metais sukėlė karinis perversmas, užbaigimo.
JAV, Norvegija, Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Jungtinė Karalystė „palankiai vertina susitarimą dėl pradinės politinės sistemos“, sakoma bendrame JAV valstybės departamento paskelbtame pareiškime.
