Jungtinės Valstijos ne kartą išreiškė susirūpinimą, kad tokie paleidimai gali sustiprinti Irano balistinių raketų technologiją, kuri gali būti pritaikyta branduolinėms galvutėms gabenti.
Tačiau Iranas tvirtina, kad nesiekia įgyti branduolinių ginklų, o palydovus ir raketas leidžia tik civiliniais ar gynybos tikslais.
„Rengiami palydovai „Nahid 1“ ir „Nahid 2“, – I. Zarepouro žodžius citavo oficialioji naujienų agentūra IRNA.
„Nahid“ vadinami Irano kosmoso tyrimų centro sukurti telekomunikacijų palydovai.
I. Zarepouro teigimu, „paleidimai įvyks iki metų pabaigos“ – kovo 20-osios pagal persų kalendorių.
Lapkričio pradžioje Irano valstybinė televizija paskelbė apie „sėkmingą suborbitinį palydovų nešėjos „Ghaem-100“ paleidimą“.
Raketą „Ghaem-100“ pagamino Islamo revoliucijos gvardijos korpuso aerokosminė organizacija, ir tai yra pirmoji šalies trijų pakopų kietuoju kuru varoma palydovų paleidėja, pridūrė kanalas.
2020-ųjų balandį Iranas sėkmingai iškėlė į orbitą savo pirmąjį karinį palydovą ir sulaukė aštrių Vašingtono priekaištų.
Šių metų rugpjūtį iš Baikonuro kosmodromo Kazachstane Rusijos raketa „Sojuz-2.1b“ paleido dar vieną Irano palydovą, pavadintą „Khayyam“.
Irano kosmoso agentūra teigė, kad prietaisą sukonstravo Rusija, prižiūrint Iranui.
Tuo metu JAV teigė, kad „Khayyam“ suteiks „dideles šnipinėjimo galimybes“ ir kad stiprėjantis Rusijos ir Irano aljansas kelia „didelę grėsmę“ pasauliui.
Irano kosmoso agentūra atmetė šiuos kaltinimus, tvirtindama, kad „Khayyam“ paskirtis yra „stebėti šalies sienas“ ir padėti valdyti gamtinius išteklius bei žemės ūkį.
