„Nuo gruodžio 13 d. energetikos sistemos padėtis išlieka sudėtinga. Rusijos raketos apgadino visas šilumines elektrines, be elektros energijos liko 44 aukštos įtampos oro perdavimo linijos, – teigė Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka. – Dėl dabartinės padėties energetikos sistemoje deficitas greičiausiai išliks visą žiemos sezoną. Deficito priežastis – plataus masto Rusijos atakos prieš Ukrainos energetikos sistemą. Be to, temperatūrai nukritus žemiau nulio sudėtingiau tapo remontuoti energetikos sistemas“.
Masinės atakos metu Rusija paleidžia nuo 30 iki 90 raketų, siekdama, kad Ukrainos oro gynybai neužtektų pajėgumų. Nepaisant to, Ukrainos priešraketinės gynybos sistema daro neįmanomus dalykus, numušdama iki 90 proc. Rusijos raketų, naudodama daugiausia pasenusią sovietinę įrangą. Vis dėlto kai kurios iš jų pasiekia savo „tikslus“.
Mums pavyko aplankyti itin svarbų karinį objektą – raketų sistemos S-300 bataliono, kuris saugo dangų virš dalies Kijevo, dislokacijos vietą.
Šlykštus šlapias sniegas tęsiasi. Nedidelis kaimas kažkur Kijevo srities gilumoje. Netoli uždaryto vietinio pašto stovi purvinas, užmaskuotas sportinis visureigis. Pastebėjome kelis kariškius, stovinčius šalia automobilio, rūkančius cigaretes ir pučiančius didelius dūmų kamuolius. Tai tie patys žmonės, už kuriuos pastaruoju metu meldžiasi visi ukrainiečiai.
Tie kariai priklauso priešlėktuvinių raketų daliniams, kurie turi užtikrinti Ukrainos teritorijos apsaugą nuo Rusijos raketų ir Irano dronų. Jevgenas (slapyvardis „Veganas“) mus pasitiko ir pranešė, kad turime važiuoti dar keliolika kilometrų bekele, kad pasiektume tiesioginę priešlėktuvinių raketinių pajėgų karinės bazės vietą.
Keletas žodžių apie padalinio kovinį kelią
Atvirai kalbant, neatrodė, kad vieta, į kurią atvykome, būtų kaip nors susijusi su kariuomene. Visą teritoriją dengė maskuojamasis tinklas.
Tik dyzelinio generatoriaus garsas ir lauko virtuvės kvapas leido manyti, kad čia yra žmonių. Jevgenas pakvietė mus pusryčiauti į improvizuotą valgyklą.
Karininkas papasakojo, kad vasario 24 d., prasidėjus plataus masto invazijai, rusams pavyko sunaikinti kelis šios divizijos raketų sistemos S-300 paleidimo įrenginius. Daliniui iš tiesų buvo sunkus metas. Tačiau dėl to, kad kariai pradėjo manevruoti, daugumą paleidimo įrenginių pavyko išgelbėti.
Šiaip ar taip, rusams nepavyko visiškai sunaikinti šio priešlėktuvinio bataliono. Vėliau jie už tai sumokėjo: atsigavę ukrainiečių kariai pradėjo numušinėti rusų karinius orlaivius.
Rusijos raketų ataka
Mūsų pokalbį staiga nutraukė oro pavojaus sirena. Į valgyklą įbėgo Jevgeno pavaldinys. Jis pranešė, kad, Ukrainos žvalgybos duomenimis, rusai iš laivų Juodojoje jūroje paleido sparnuotąsias raketas. Jevgenas tuoj pat ėmė eiti ir liepė man skubiai vykti į vadavietės bunkerį.
Didelio betoninio pastato viduje tvyrojo šiek tiek chaotiška atmosfera. Tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, tai apgaulingas įspūdis. Tai buvo kontroliuojamas chaosas.
Ukrainos kariai nefiksavo rusiškų raketų savo radaruose, bet jau aktyviai apdorojo informaciją, gautą iš kolegų šalies pietuose. Kadangi būtent ten yra pirmasis Ukrainos priešlėktuvinės gynybos forpostas, kariai iš Pietų operacinės vadovybės turėtų pirmieji numušti rusiškas raketas. Tačiau rusai pakeitė savo taktiką ir dabar vienu metu iš skirtingų vietų paleidžia daug raketų. Todėl Ukrainos kariams vis sunkiau numušti visas raketas.
Vienas iš kariškių visam bunkeriui sušuko: „Pranešimas iš pietų: 2 taikiniai numušti, trys raketos, deja, skrenda į mūsų sektorių“.
Bunkeryje porą sekundžių tvyrojo grėsminga tyla. Bet neilgam. Kito kariškio balsas visus ištraukė iš sustingimo būsenos. Labai aiškiu tonu jis informavo: „Po 10 minučių raketos bus mūsų atsakomybės zonoje“.
Ir tada visi vėl ėmė skubėti. Nuolat buvo analizuojama įvairių radarų informacija. Galiausiai nuskambėjo informacija apie pirmąją raketą, įskridusią į bataliono atsakomybės zoną. Vadas nusiėmė kepurę, nusišluostė kaktą ir ramiai pasakė: „Sekite raketą radaru, apskaičiuokite optimalų perėmimo tašką ir paruoškite paleidimo įrenginį salvei“.
Per raciją buvo pranešta, kad raketos paruoštos. Vadas paklausė, ar nefiksuota nukrypimų nuo jų numatytos trajektorijos. Pavaldinys atsakė, kad jokių pakeitimų nėra. Vadas paėmė raciją ir ištarė: „Salvė į taikinius“.
Po kelių akimirkų pasigirdo du nedideli sprogimai. Šios raketos išskrido iš paleidimo sistemos perimti raketų. Bunkeryje visi atsistojo prie radaro, iš kur buvo galima stebėti, kaip skrenda raketos. Maždaug 30 km atstumu nuo mūsų viena iš ukrainiečių raketų pasivijo rusiškąją ir sprogo šalia jos. Jos smogiamieji elementai pataikė į rusišką raketą ir privertė ją detonuoti.
Kitoje ukrainiečių raketoje buvo įjungtas savęs sunaikinimo režimas. Nepaisant didelės sėkmės, Ukrainos kariškiai ir toliau sunkiai dirbo, nes danguje tebebuvo 2 rusų raketos.
„Azimutas – 95, atstumas – 70300, taikinys sparčiai artėja“, – buvo girdėti priešlėktuvinių raketų S-300 bataliono vadavietėje.
Vadas pasilenkė virš ekrano, kuriame kareivis atliko kažkokius skaičiavimus. Vadas vėl davė įsakymą sekti taikinį ir įrodyti jo trajektorijos nekintamumą. Vienas iš pavaldinių ėmė skaičiuoti koordinates, kur ukrainiečių raketa turėtų perimti rusiškąją.
Tuo metu vadavietėje buvo gauta informacija, kad kita rusų raketa pakeitė trajektoriją ir pajudėjo Žytomyro kryptimi.
Tai reiškė, kad liko numušti vieną raketą. Jau buvo apskaičiuotas perėmimo taškas, ir ukrainiečių raketos nedelsdamos pakilo į dangų. Po kelių sekundžių buvo galima išgirsti galingo sprogimo garsą. Rusiškos raketos liekanos nukrito lauke palyginti netoli.
Deja, ne visas Rusijos paleistas raketas ir dronus numuša Ukrainos priešlėktuvinės pajėgos. Pavyzdžiui, gruodžio 10 d. naktį Rusija, naudodama Irano bepiločius orlaivius, sudavė masinį smūgį Odesos regiono energetikos infrastruktūrai, todėl Odesa daugiau kaip 30 valandų gyveno be elektros, šilumos ir vandens tiekimo.
Energetikos ekspertų teigimu, stabilus elektros tiekimas miestui bus įmanomas tik pavasarį. Šiuo metu Odesos regione be elektros lieka daugiau kaip 1,5 mln. žmonių.
Galingi artilerijos smūgiai taip pat suduodami Mykolajive ir Chersone. Praėjus savaitei po to, kai rusai pabėgo iš Chersono, jie pradėjo sistemingai pulti miestą ir jo infrastruktūrą. Svarbu pažymėti, kad Rusija taip pat smogia Ukrainai raketomis S-300, kurios kelia didesnį pavojų paprastiems civiliams gyventojams, nes Rusija turi labai daug jų užtaisų ir nekontroliuojamai apšaudo Ukrainos pasienio gyvenvietes.
Taigi Rusija derina masinius raketų smūgius ir apšaudymą, pasitelkdama artileriją ir raketas MLRS. Rusija sąmoningai suduoda masiškiausius smūgius per didelius šalčius: šią taktiką pasirinko asmeniškai Vladimiras Putinas, siekdamas padaryti kuo didesnę žalą ir sukelti kuo daugiau kančių Ukrainos civiliams gyventojams. Kodėl? Kad susilpnintų jų gebėjimą duoti atkirtį.
Trečiadienį, gruodžio 14 d., Kijevas patyrė dar vieną Rusijos kariuomenės apšaudymą iš Irano gamybos bepiločių lėktuvų „Shahid“ su rusišku žymeniu „Heran-2“. Oro pavojus mieste prasidėjo 5 val. 55 min. ir tęsėsi iki 9 val. 7 min. Iš viso buvo surengtos dvi Kijevo atakos bangos.
Sostinės karinė administracija pranešė, kad dėl praktinio priešlėktuvinės gynybos ir elektroninės kovos padalinių darbo visi 13 priešo paleistų bepiločių orlaivių buvo numušti.
Keletą miesto pastatų apgadino rusų bepiločių lėktuvų skeveldros.
Bataliono kovotojai pripažįsta, kad įranga, su kuria jie dirba, yra pasenusi ir kartais net atsisako veikti. Pasitaikė atvejų, kai raketa tiesiog neišskrido iš paleidimo įrenginio arba skriejo priešinga kryptimi nei taikinys ir galiausiai ją teko sunaikinti.
Ukrainai reikia naujos ir modernios karinės įrangos, nes sovietinė baigiasi. Todėl Ukrainai reikia paspartinti vakarietiškos ginkluotės, ypač priešraketinės ir priešlėktuvinės gynybos įrangos, tankų, artilerijos ir MLRS, tiekimą. Kad ir ko prireiktų, Ukraina turi išgyventi šią žiemą ir apginti savo nepriklausomybę ir suverenitetą, į kurį kėsinasi didžiausia mūsų laikų totalitarinė valstybė.
