Po staigaus Pekino sprendimo atšaukti beveik trejus metus vykdytą griežtą koronaviruso politiką, pranešama, kad ligoninės patiria sunkumų, vaistinių lentynos yra ištuštėjusios, o daugelis krematoriumų yra perpildyti.
Pietvakarinis Čongčingo miestas tapo naujausia Xi Jinpingo „nulinio Covid“ karo fronto linija. Galiausiai jis tapo galimai pražūtingo Kinijos posūkio simboliu, sulaužiusio absoliučios Komunistų partijos kontrolės vaizdinį.
Praėjusį mėnesį miestas išgyveno vieną didžiausių koronaviruso protrūkių visoje Kinijoje. Tada Xi Jinpingas įsakė pareigūnams tęsti masinius tyrimus ir karantinus.
Čongčingo partijos sekretorius Chen Min'eras atsakingai vykdė šį nurodymą, uždarė rajonus ir nurodė nedelsiant pastatyti karantino ligoninę, kurioje būtų galima įrengti iki 21 000 lovų.
„Būkite ryžtingi kovodami ir laimėdami šį sunaikinimo karą su pandemija, – lapkričio 27 d. pareigūnams aiškino Ch. Min'eras. – Nevėluokite nė dienos.“
Tačiau po 10 dienų Kinija staiga atsisakė „nulinio Covido“ strategijos, dėl kurios Kinijos lyderis sulaukė didelio populiarumo pandemijos pradžioje. Dabar šalis susiduria su infekcijų banga, o Xi Jinpingas paliko vietos pareigūnus jų valioje, taip bandydamas suvaldyti sumaištį ir abejones.
Kinijos partijos valdoma žiniasklaida šį pokytį įvertino kaip įtemptą, bet gerai apgalvotą pasitraukimą, atveriantį kelią atgal į gerus ekonominius laikus. Įspėjimai apie koronaviruso pavojų greitai išnyko, juos pakeitė oficialūs pareiškimai, kad Omicron variantas paprastai yra lengvas.
Iki šiol delsusi sušvelninti padėtį, vyriausybė išgelbėjo daugybę gyvybių, ketvirtadienį rašė režimui ištikimas laikraštis „The People's Daily“, kuriame gynė Xi Jinpingo pandemijos strategiją kaip „visiškai teisingą“.
Iš tikrųjų, išnagrinėjus, kaip pokyčiai vyko Čongčinge ir kitur, matyti, kad vyriausybę aplenkė Covid-19 protrūkių, sumaišties dėl direktyvų, ekonominių sunkumų ir politinių protestų kaskada.
Xi Jinpingas ankstyvą pandemijos sėkmę lygino su „chaosu Vakaruose“, pateikdamas taip kaip įrodymą savo didingam pasakojimui apie kylančią Kiniją: tvarkingą, saugią, toliaregišką.
Tačiau jis neturėjo jokio plano, kaip apgalvotai pasitraukti iš „nulinio Covido“, palikdamas suglumusią liaudį improvizuoti po 3 metų griežtos kontrolės.
Vyriausybė skuba patvirtinti vakcinas ir įsigyti vakarietiškų vaistų, kurių vengė. Pareigūnai, ilgą laiką sutelkę dėmesį į susirgimų likvidavimą, stengiasi sutelkti išteklius ligonių bangai gydyti.
Net Kinijos komunistų partijai, kuri turi visus įrankius kurti savo pasakojimą, sunku paaiškinti nerimaujantiems gyventojams, kodėl politika pasikeitė.
Šį savaitgalį Kinijos miestų gatvėse buvo tylu, išskyrus minias žmonių, kurie buvo atvykę į ligonines atlikti Covid tyrimų ar gydytis, ir tai priminė prieš trejus metus vykusį Vuchano atvejį, kai šis miestas pirmasis užsikrėtė virusu.
„Apskritai viskas buvo gana chaotiška, ir, žinoma, iš dalies dėl to, kad apie trečdalis žmonių, sprendžiant iš mano draugų, yra užsikrėtę“, – pasakojo psichologas iš Čongčingo Tan Gangqiangas, padėjęs gyventojams įveikti stresą, kurį sukėlė karantinas, o dabar – staigus atsivėrimas.
„Yra daug žmonių, kurie ilgą laiką gyveno veikiami oficialios propagandos, todėl išėję į laisvę jie jaučiasi pasimetę, ką daryti, – sakė jis. – Yra net tokių, kurie tikisi, kad vyriausybė atkurs kontrolę.“
Perkauta sistema
Po lapkričio pabaigoje Kinijos miestuose vykusių protestų prieš pandeminius apribojimus daugelis pajuto, kad ore tvyro permainos. Tačiau mažai kas tikėjosi, kad bus atsisakyta „nulinio Covid“ strategijos, kuri buvo įtvirtinta kaip esminė siekiant apsaugoti 1,4 mlrd. žmonių Kinijoje nuo infekcijų audros.
Lapkričio 28 d., vykstant protestams, Kinijos naujienų agentūra „Xinhua“ šią strategiją pavadino „stebuklingu pergalės ginklu“.
Maždaug tuo pačiu metu Kinijos vicepremjerė Sun Chunlan, prižiūrinti COVID-19 politiką, pareigūnams liepė „išlikti tvirtiems“.
Tada, lapkričio 30 d. susirinkus sveikatos apsaugos ekspertams ir pareigūnams, kurie aktyviai gynė buvusią kovos taktiką, tonas pasikeitė.
„Mūsų kova su pandemija yra naujame etape ir jai keliami nauji uždaviniai“, – Nacionalinės sveikatos komisijos posėdyje sakė S. Chunlan.
Stebino tai, kad ji nevartojo termino „nulinis Covid“ – tai buvo viena pirmųjų užuominų, kad šalis atsisako savo ilgamečio požiūrio.
Tačiau dar prieš protestus strategija patyrė didelę įtampą. Lapkričio pabaigoje protrūkiai siautėjo daugiau kaip 200 miestų. Lapkričio 7 d. šalies valdžios institucijos patvirtino 5496 Covid atvejus, o lapkričio 27 d. jų buvo beveik 40 000.
Kai kuriuose miestuose nustojo veikti jungtiniai PGR tyrimų centrai, kurie buvo „nulinės Covid“ programos ramstis.
Tokiu būdu Kinijoje buvo tikrinimi 20 ar daugiau žmonių mėginių tame pačiame mėgintuvėlyje – greitas ir pigus būdas nustatyti užsikrėtimo atvejus.
Tačiau per daug teigiamų rezultatų užkimšdavo tolesnių tyrimų eilę, kad būtų galima nustatyti ligos nešiotojus. Pekine rezultatai buvo gaunami po kelių dienų.
Ekonomika taip pat buvo pažeista. Pirkėjai liko namuose, užsidarę arba stengdamiesi išvengti karantino už atsitiktinį prasilenkimą su nustatytu viruso židiniu. Mažmeninės prekybos apimtys lapkritį, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo beveik 6 proc. Būsto kainos ir toliau ilgą laiką smuko žemyn.
Xi Jinpingas teigė, kad koronaviruso kontrolė, nors ir apsunkinanti, apsaugojo Kinijos ekonomiką ir sveikatą, kurios pavydi visas pasaulis. Tačiau sunkumai ėmė virsti viena didžiausių partijos baimių – darbininkų neramumais.
Džengdžou mieste centrinėje Kinijoje tūkstančiai darbuotojų susirėmė su policija „iPhone“ gamykloje, pykdami dėl vėluojančių premijų ir protrūkio likvidavimo.
Pietų Kinijoje esančiame tekstilės gamybos rajone Haizhu darbininkai išėjo į gatves dėl maisto stygiaus ir griežtų karantino sąlygų. Darbuotojai migrantai, kurių pragyvenimas priklauso nuo kasdienio darbo, ištisas savaites neturėjo darbo.
Nepaisant įtampos, pareigūnai vis dar tvirtino, kad Kinija turi laimėti pandemijos karą. Visą lapkritį provincijų vadovai skelbė esantys įsipareigoję siekti „nulinio Covid“, dažnai cituodami Kinijos lyderį.
„Jei pandemijos kontrolė būtų sušvelninta, tai neišvengiamai sukeltų masines infekcijas, – teigiama lapkričio 19 d. „Xinhua“ redakcijos straipsnyje. – Ekonominė ir socialinė plėtra, visuomenės fizinė sveikata ir saugumas labai nukentėtų.“
Pareigūnai iš pradžių stengėsi išvengti viso miesto uždarymo, dėl kurio Kinijos ekonomika būtų smukusi, ir pirmenybę teikė smulkesniam uždarymui. Vienas iš pirmųjų uždarymų buvo taikomas vienai pieno arbatos parduotuvei.
Tačiau padaugėjus sparčiai plintančio „Omicron“ atmainos atvejų, centrinės valdžios pareigūnai pakeitė kursą ir pareikalavo uždaryti visą miestą, kuris galiausiai buvo uždarytas dviem mėnesiams.
Didėjantis politinis pyktis
Kinijos vicepremjerė S. Chunlan išliko atkakli, kai lapkričio pabaigoje apsilankė Čongčinge, kad patikrintų pandemijos priemones, įskaitant statomą ligoninę. Ji sakė, kad miesto pastangos nustatyti ir izoliuoti užsikrėtusius žmones duoda rezultatų.
„Spartus protrūkio augimas buvo veiksmingai sustabdytas“, – teigė S. Chunlan.
Tuo metu Kinijoje prasidėjo didžiausi nuo 1989 m. protestai. Studentai, darbininkai ir namų savininkai Pekine, Šanchajuje ir kitur protestavo prieš milžinišką kontrolę, supykę dėl gaisro Vakarų Kinijoje, kuris, daugelio nuomone, nepaisant oficialių paneigimų, pražudė gyventojus, įkalintus savo butuose dėl užrakintų durų.
„Aš jums sakau, kad šiame pasaulyje yra tik viena liga – tai skurdas ir laisvės nebuvimas, mes jos turime daug“, – sakė vienas Čongčingo gyventojas, kurio tirada Kinijoje išplito kaip virusas.
„Duokite man laisvę arba mirtį“, – šaukė jis, naudodamas kinišką Amerikos revoliucionierių kovos šūkį.
Netrukus Kinijos nacionalinė sveikatos apsaugos komisija paskelbė 10 naujų taisyklių, kuriomis iš esmės panaikino „nulinį Covid“.
Nors ekonominės ir epidemiologinės realijos vertė vadovus iš naujo įvertinti pandemijos kontrolės priemones, protestai, regis, padidino baimę, kad tolesni apribojimai įžiebs dar daugiau demonstracijų, o viruso nesustabdys.
„Atrodo, kad protestų mastas iš tiesų siunčia stiprų signalą, kad „gana ir laikas keistis“, – sakė Čikagos universiteto politikos mokslų profesorius Dali Yangas, tyrinėjęs, kaip Kinija tvarkosi su pandemija.
Kitomis dienomis pareigūnai išleido daug naujų taisyklių: skatino skiepytis, nustatė senelių namų ir kitų pažeidžiamų vietų apsaugos taisykles, rengė kaimus infekcijoms.
„Naujojo koronaviruso „Omicron“ atmainos virulentiškumas akivaizdžiai sumažėjo, o daugumai užsikrėtusių žmonių pasireiškia tik lengvi simptomai arba jų iš viso nėra“, – kitą dieną po taisyklių pakeitimų vyriausybinėje spaudos konferencijoje tikino medicinos ekspertas Wang Guiqiangas.
Kol kas dauguma žmonių lieka namuose, nes užsikrėtė koronavirusu arba bijo juo užsikrėsti. Tačiau jei mirčių skaičius smarkiai padidės, visuomenės pyktis gali atsinaujinti.
Čongčinge bent kelios medikų komandos paliko ką tik pastatytą karantino ligoninę, kurios tolesnis panaudojimas neaiškus. Vienos miesto ligoninės gydytojas teigė, kad „pirminė sveikatos priežiūra sprogo“ nuo pacientų, o kvėpavimo takų ligų skyriuje užsikrėtė daugiau nei pusė gydytojų ir slaugytojų.
Parengta pagal „The New York Times“ inf.
