Rusijai nenustojant leisti raketų, kurios žiemą panardins Ukrainą į tamsą ir šaltį bei privers milijonus žmonių kovoti dėl išgyvenimo, Kremlius vis dar ieško simbolių ir priežasties, kuri suvienytų rusus ir pateisintų jo kruviną karinę kampaniją. Tačiau tik keli iš jų prilipo.
Trys populiariausi grobuonišką Rusijos karą Ukrainoje šlovinantys simboliai yra šie: Z – „Už pergalę“, V – „Stiprybė yra tiesoje“ ir O – „Drąsa“.
„Miesto savivaldybė juos atnešė ir pastatė čia“, – „The Guardian“ sakė kasininkė netoliese esančioje suvenyrų parduotuvėje, kurioje prekiaujama hipsteriškais marškinėliais ir drobiniais krepšiais, kuriais Gorkio parkas prekiauja kaip miesto stiliaus simboliu. Paklausta, ką apie tai mano, ji atsakė: „Norėčiau, kad jie to nedarytų.“
Ženklų yra ir daugiau. Prie įėjimo į parką stovi didelė Z raidė, „papuošta“ Georgijaus juostos spalvomis – dar vienu simboliu, paprastai naudojamu karui remti, o taip pat ryškiu Rusijos trispalvės užrašu, kuriame rašoma: „Mes esame kartu“.
Kadangi vieši protestai Rusijoje uždrausti, o kritikams gresia ilgi metai kalėjimo, Kremliaus bandymai integruoti karą į šalies Naujųjų metų šventę tapo akivaizdžiu karo priešininkų taikiniu.
Švenčių išvakarėse Sankt Peterburge valdžios institucijos pristatė naują instaliaciją, kurioje švenčiamas Mariupolio – Ukrainos miesto, kurį Rusija užėmė per kruviną puolimą ir raketų smūgiais sunaikino didžiąją dalį jo pastatų, – paskelbimas brolišku miestu.
Netrukus ant instaliacijos atsirado per visą jos plotą purškiamais dažais nupieštas grafitis: „Žudikai, jūs jį subombardavote. Judai“, – buvo rašoma jame. Po kelių dienų jis buvo nuvalytas. Rusijos policija teigė, kad reaguodama į tai sulaikė septyniolikmetį. Vietos žiniasklaida įvardijo, kad tai buvo vidurinės mokyklos moksleivė.
Nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios praėjus daugiau nei 10 mėnesių, „nėra jokio papildomo entuziazmo“, tvyro akivaizdus „karo nuovargis“, tvirtino Karnegio tarptautinės taikos fondo vyresnysis mokslinis darbuotojas Andrejus Kolesnikovas.
Pastaroji mobilizacijos banga ir tolesnių bangų galimybė, kurios gali atnešti karą į namus rusams, sugebėjusiems izoliuotis, sukėlė „didelį nerimą, kuris vis dar yra didelis“.
Vis dažniau pastebima kartų atskirtis, kai vyresnio amžiaus rusai ir toliau labiau palaiko karą nei jų vaikai ir ypač anūkai.
„Pagrindinė problema yra ta, kad vyresnės rinkėjų ir elito kohortos sprendžia už jaunesnes kartas, kaip gyventi ir net kaip mirti“, – sakė Maskvoje gyvenantis A.Kolesnikovas.
Rusijai sparčiai artėjant prie pirmųjų karo metinių, naujametinės šventės taip pat tapo savotišku lakmuso popierėliu, išsklaidančiu mintį, kad Rusijoje esama ko nors panašaus į euforiją dėl karo, kurį vieni kritikai vadina nusikalstamu, o kiti – nevykusiu.
Vienos Maskvos įmonės buhalterė papasakojo, kad dėl įtemptų vidinių ginčų dėl švenčių, kilusių po to, kai dėl ekonominių karo padarinių neteko beveik 10 proc. savo kolegų, atsisakė planų surengti įmonės vakarėlį.
„Net tie, kurie pritarė karui, elgiasi ramiai, santūriai, – sakė asmuo, dirbantis vadovaujantį darbą valstybinėje žiniasklaidos agentūroje. – Jie žino, kad nėra ko švęsti.“
Dauguma jų kolegų tikriausiai ramiai išgertų biure, o paskui „nertų“ į sunkų girtavimą iki 2023 m. vidurio, sakė asmuo, šiek tiek juokaudamas.
Nuo pat karo pradžios Rusija stengėsi palaikyti normalumo jausmą namuose, kad sumažintų baimę ir galimą atoveiksmį dėl ilgalaikio konflikto su Ukraina ir visiškos izoliacijos nuo Vakarų.
Tačiau bandymai apsimesti, kad viskas vyksta įprastai, kol Rusijos kariai Ukrainos gynėjų verčiami trauktis iš vis daugiau laikinai okupuotų teritorijų, papiktino net dešiniųjų pažiūrų šalininkus ir privertė vietos valdžios institucijas atšaukti vietos renginių šventes.
Rugsėjį Rusijos pajėgoms bėgant nuo sėkmingos Ukrainos kontratakos Charkovo srityje, Maskvoje dangų nušvietė fejerverkai, skirti miesto 875-osioms metinėms paminėti. Ši šventė sukėlė skandalą, todėl kiti miestai dėl kilusio pasipiktinimo atšaukė panašius fejerverkus.
Kitais mėnesiais Rusija pakeitė savo strategiją: paskelbė masinę mobilizaciją, paskyrė griežtą generolą vadovauti invazijai ir paleido šimtus raketų į Ukrainos elektrines ir kitus infrastruktūros objektus, kad įsibėgėjant žiemai šalį panardintų į tamsą ir šaltį.
Nors šie agresorių veiksmai sukėlė mirtį ir begalę sunkumų ukrainiečiams, Ukraina nepasidavė ir toliau ryžtingai kaunasi. Rusija nuo to laiko toliau užleidinėjo savo pozicijas ir spalį dramatiškai pabėgo iš karo pradžioje užimto Chersono miesto. Tą mėnesį dešimtys Rusijos miestų paskelbė, kad sumažins naujametinių švenčių skaičių, bijodami išprovokuoti pyktį.
Rostovo srities gubernatorius Vasilijus Golubevas paskelbė, kad naujoms šventinėms dekoracijoms pirkti nebus išleista „nė kapeikos“, tačiau teigė, kad regionas švenčių neatšauks.
„Visiems, kurie siūlo visiškai atsisakyti naujametinių švenčių, primenu, kad naujametinės eglutės vaikams buvo rengiamos net per Didįjį Tėvynės karą, – rašė jis. – Manau, kad neteisinga atšaukti naujametines šventes, tačiau tikrai atsisakysime masinių renginių.“
Kremlius taip pat atrodo neįprastai atsargus – jo vadovas Vladimiras Putinas šiemet praleis daugumą svarbiausi renginių, įskaitant tradicines ledo ritulio varžybas, kurias jis žaidžia Raudonojoje aikštėje, taip pat spaudos konferencijos maratoną, kurį greičiausiai būtų apkartinę nepatogūs klausimai apie nesėkmes kare.
O prieš pat Naujuosius metus taip ir liko neaišku, ar Maskva planuoja rengti fejerverkus. Antradienį vietos žiniasklaida pranešė, kad miesto nepaprastųjų situacijų tarnybos rekomendavo nerengti metinių fejerverkų, tačiau vos po kelių valandų tarnybos šį pranešimą paneigė.
Visgi kai kuriuose miestuose karo tema į šventes įtraukiama su didžiausiu entuziazmu. Internete daug atgarsio sulaukęs vaizdo įrašas užfiksavo kaip Belgorode, esančiame už kelių kilometrų nuo Ukrainos sienos į vaikų vakarėlį ant šarvuočio kėbulo atvyksta Kalėdų Seneliu persirengęs vyras.
„Kokia gėda, – rašė vienas Belgorodo aktyvistas, paklaustas, ką mano apie šį vaizdą. – Kai kurie žmonės... visiškai prarado realybės jausmą.“
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
