Remiantis Rusijos aukščiausių pareigūnų veiksmų ir pareiškimų logika bei turima informacija, galima daryti tokias prielaidas apie tolesnių Rusijos karinių veiksmų prieš Ukrainą perspektyvas.
1. Bandymai sunaikinti Ukrainos energetikos sistemą kaip vientisą kompleksą
Rusijos karinių smūgių tikslumas ir reguliarumas, taip pat šių smūgių chronologija ir geografija rodo, kad Rusijos tikslas šiuo atveju yra sunaikinti Ukrainos energetikos sistemą kaip vientisą kompleksą.
Kaip neseniai pažymėjo Energetikos tyrimų centro direktorius ir Ukrainos energetikos ministro patarėjas Aleksandras Charčenka, „rusai bando suskaldyti mūsų energetikos tinklą į atskiras dalis“.
Jei tai pavyktų, dideli regionai liktų visiškai be elektros energijos. Elektros energijos tiekimas nutrauktas tik kai kuriuose rajonuose ir miestuose. Ukrainos elektros tinklas yra atspariausias būtent kaip integruota elektros energijos sistema, kurią neįtikėtinai sunku sustabdyti. Rusija tai supranta.
2. Galimi smūgiai ant tiltų per upes
Žiniasklaidos duomenimis, rusai, atsitraukdami Chersono srityje, netoli Chersono susprogdino ir sugriovė Antonovo tiltą. Antonovskio tiltas buvo pagrindinis logistikos kelias, kuriuo buvo gabenama įranga ir amunicija priešo kariuomenės grupei dešiniajame Chersono srities krante.
Aktyvių puolimų metu karinės oro pajėgos nuolat smogdavo į tiltą, kad pakenktų Rusijos ginkluotųjų pajėgų aprūpinimui ir priešo gynybiniams pajėgumams.
Reikėtų pažymėti, kad Ukrainos infrastruktūros ministerijos duomenimis, iš viso per karą buvo sugriauta 300 tiltų valstybiniuose keliuose.
„Ukravtodor“ suremontavo ir leido pravažiuoti per 50 tiltų, kurie buvo sugriauti dėl ginkluotos Rusijos agresijos. Sugriauta apie 300 kelių ir 50 geležinkelio tiltų, taigi sugriauta mažiausiai 350 tiltų. Didžiausius ir svarbiausius tiltus apgadino Rusijos kariuomenė.
Visiškai atkurti infrastruktūrą prireikia dvejų metų nuo karo veiksmų pabaigos. Tačiau jei Rusijos kariniai veiksmai ir toliau bus naudojami kaip taktika, kuria siekiama sunaikinti svarbią Ukrainos infrastruktūrą, yra didelė tikimybė, kad Rusija gali smogti karinius smūgius dideliems, strategiškai svarbiems tiltams per Dnieprą ir kitas upes.
Iš viso Ukrainoje yra maždaug 20 veikiančių tiltų per Dnieprą. Vienuolika automobilių kelių tiltų, iš kurių du taip pat naudojami požeminėms linijoms, du geležinkelio tiltai ir septyni kelių ir geležinkelių tiltai. Penkios iš jų eina per hidroelektrinių užtvankas.
Todėl neatmetama galimybė, kad Rusija, laikydamasi barbariškos taktikos kariniais smūgiais sunaikinti vieningą Ukrainos energetikos kompleksą, gali bandyti sutrikdyti visas Ukrainos transporto komunikacijas.
3. Kijevą kaip pagrindinį Rusijos teroro taikinį
Kijevas, nepaisant jo gynybos, iki pat karo pabaigos išliks vienu pagrindinių Rusijos taikinių.
Pertraukiamos dronų ir sparnuotųjų raketų atakos prieš Kijevą dabar turi aiškų tikslą – sėti paniką per terorą ir naikinti svarbią infrastruktūrą, kad būtų sukurtos nepalankios gyvenimo sąlygos.
Akivaizdu, kad artėjanti žiema Ukrainos sostinei bus viena sunkiausių. Iki šiol jau būta ilgalaikių elektros energijos tiekimo nutraukimų, vandens tiekimo problemų ir kt.
4. Galimas Baltarusijos karinis smūgis
Rusijai ir Baltarusijai paskelbus apie šių šalių regioninės grupuotės dislokavimą, vis labiau didėja tikimybė, kad vėl galimas didelis Baltarusijos įsiveržimas į Ukrainos teritoriją.
Tačiau šioje situacijoje, atsižvelgiant į didelį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovinį veiksmingumą ir Kijevo bei kitų Ukrainos regionų apsaugą, šios pakartotinės invazijos tikslas – atitraukti Ukrainos pajėgas nuo kitų frontų ir sudaryti kliūtį Vakarų šalių ginklų tiekimui Ukrainai.
Taigi kartu su aktyviu karo veiksmų etapu, kurį Rusija vykdys okupuotuose Ukrainos regionuose, nepaisant nesėkmingos pradinės taktikos ir bendros Ukrainos užgrobimo strategijos, taip pat akivaizdžios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sėkmės keliuose frontuose, Rusija aktyviai naudosis kitomis priemonėmis, siekdama daryti spaudimą Ukrainos vadovybei ir priversti ją derėtis, o tai, kaip ne kartą yra pareiškęs prezidentas V. Zelenskis, nėra tikėtina Maskvos sąlygomis.
Andrejus Buzarovas yra Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros jaunesnysis mokslo darbuotojas, daktaras, Ukrainos nacionalinės žurnalistų sąjungos narys, Aukščiausiosios Rados Žmogaus teisių, laikinai okupuotų teritorijų Donecko ir Luhansko srityse bei AR Krymo deokupacijos ir reintegracijos, tautinių mažumų ir tarpetninių santykių komiteto konsultantas.
