Vėlų lapkričio rytą du kariniai sraigtasparniai sudrumstė Stokholmo priemiesčio ramybę, praskrisdami virš privataus namo ramioje miesto rajone. Tuo metu buvo įvykdytas didelio atgarsio sulaukęs reidas prieš švedų porą, kaltinamą šnipinėjimu Rusijai.
„Negalėjau patikėti, kai pamačiau, kad policija veržiasi į jų namą, – pasakojo suimtos Stokholmo poros kaimynas. – Sraigtasparnių triukšmas pažadino visą gatvę, o mes tiesiog stovėjome ant savo važiuojamosios dalies ir stebėjome veiksmą.“
Sraigtasparnių ūžesys buvo naujausias ženklas, kad Europos šalys su Rusijos agentais pasiruošę kovoti atvirai.
Per minimą reidą buvo sučiupta penkiasdešimtmečių pora, kuri dabar kaltinama perdavusi konfidencialią komercinę informaciją Rusijos karinės žvalgybos agentūrai (GRU). Pora kaltinimus neigia.
Tą pačią savaitę Stokholme prasidėjo kita atidžiai stebima teismo byla, kurioje du broliai kaltinami perdavę Švedijos saugumo tarnybų oficialias paslaptis GRU. Pastarieji kaltinimus taip pat neigė.
Lapkričio 25 d. prasidėjusio ir, kaip tikimasi, gruodžio mėnesį pasibaigsiančio brolių teismo proceso centre – kaltinimai, kad vyresnysis brolis iš savo darbdavių, dviejų Švedijos žvalgybos agentūrų, pavogė bylas, kurias perdavė jaunesniajam broliui – o šis savo ruožtu mainais už grynuosius pinigus jas atidavė GRU.
Abi bylos pateko į nacionalinių laikraščių antraštes ir sukrėtė Švedijos piliečius.
Panaši istorija nutiko kitoje Skandinavijos šalyje – Norvegijoje. Vyras, kuris, kaip manoma, yra GRU karininkas, neseniai buvo suimtas pakeliui į koledžą, kuriame dirbo prisistatęs netikra Brazilijos akademiko pavarde.
Tuo metu Nyderlanduose taip pat buvo demaskuotas giliai įslaptintas rusų operatyvininkas. Nacionaliniai naujienų portalai nevengė paviešinti demaskavimo detalių.
Ekspertų teigimu, visi šie atvejai rodo, kad Europos valstybės keičia kontržvalgybos operacijų vykdymo būdą: mažiau atvejų slepiama nuo visuomenės, daugiau jų triukšmingai išaiškinama ir paviešinama. Galima numanyti, kad taip siekiama įspėti Europos piliečius apie jiems kylančias grėsmes.
„Europa baigia duoti subtilius ženklus Rusijai“, – sakė buvusi Švedijos žvalgybos tarnybos analitikė, vėliau įkūrusi saugumo konsultacijų įmonę, Carolina Angelis. Estija pirmauja pagal nuteistųjų skaičių
Naujausioje Švedijos gynybos tyrimų agentūros analitikų ataskaitoje, kurioje nagrinėjamos teisminės bylos dėl valstybės remiamo šnipinėjimo Europoje per dešimtmetį iki 2021 m., nustatyta, kad beveik du trečdaliai apkaltinamųjų nuosprendžių teko trims Baltijos šalims – Estijai, Latvijai ir Lietuvai. Vien Estija buvo atsakinga už pusę visų nuosprendžių.
Tarp Estijoje plačiai nuskambėjusių baudžiamųjų bylų yra Estijos kario Deniso Metsavo byla. Jį 2018 m. spaudos konferencijoje Baltijos valstybės gynybos pajėgų vadovas įvardijo ir pavadino išdaviku.
Per dešimtmetį, kurį apima Švedijos ataskaita, Rusija ypač agresyviai šnipinėjo savo Europos kaimynes. Pasak vieno iš ataskaitos autorių Michaelio Jonssono, tai paskatino diskusijas tarp valstybių, kurioms ši ataskaita skirta, dėl to, kaip atvirai jos turėtų kovoti su Maskvos šnipinėjimo bandymais.
M. Jonssonas mano, kad ryškesnės kontržvalgybos strategijos koncepcija pradėjo įgauti pagrindą. Jis pridūrė, kad neseniai Norvegijoje ir Švedijoje įvykdytus areštus, taip pat švedų konsultanto nuteisimą už šnipinėjimą rusams 2021 m. geriausia vertinti šiame kontekste.
Eksperto nuomone, verta prisiminti, kad Skandinavija šiuo metu yra karštas saugumo taškas. Švedija ir Suomija stebi bandymus sužlugdyti abiejų šalių stojimą į NATO, o Norvegija ypač susirūpinusi dėl savo naftos ir dujų infrastruktūros vientisumo po neseniai įvykusio Baltijos dugne nutiesto „Nord Stream“ dujotiekio sabotažo.
Be to, Norvegijoje šiuo metu vyksta keli teismo procesai, kuriuose rusai kaltinami skraidinę kameromis aprūpintus bepiločius orlaivius virš Šiaurės Europos šalies, pažeisdami Norvegijos įstatymą, kuriuo rusams konkrečiai draudžiama tai daryti.
„Mūsų aiškinimu, palaipsniui vis daugiau Europos saugumo tarnybų priėjo prie išvados, kad Estijos metodas yra tinkamas“, – sakė M.Jonssonas.
Parengta pagal „Politico“ inf.
