„Rytoj oficialiai išreikšime savo poziciją. Turime labai paprastą klausimą: ar Rusija turi teisę likti nuolatine JT Saugumo Tarybos nare ir apskritai būti Jungtinėse Tautose?“, – sakė jis vėlai sekmadienį per nacionalinės televizijos maratoną. „Turime įtikinamą ir pagrįstą atsakymą – ne, tokios teisės ji neturi“, – sakė D. Kuleba.
Pasak jo, Rusijos nuolatinės vietos JT Saugumo Taryboje ir veto teisės, kurią taip pat turi JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Kinija, klausimas jau svarstomas diplomatijos sluoksniuose. „Ši problema dar nėra minima per spaudos konferencijas ir viešuose valstybių bei vyriausybių vadovų pasisakymuose, tačiau žemesniu lygiu jau keliamas klausimas, kokia turi tapti Rusija, kad nekeltų grėsmės taikai ir saugumui“, – teigė D. Kuleba.
Saugumo Tarybą sudaro 15 narių, jų užduotis yra imtis veiksmų, kad būtų įveiktos pasaulinės krizės, tai gali būti daroma taikant sankcijas, suteikiant leidimą imtis karinių veiksmų ir tvirtinant JT chartijos pakeitimus. Tačiau nuolatinės penkios narės, turinčios veto teisę ir galinčios blokuoti bet kokią rezoliuciją, atspindi galios dinamiką po Antrojo pasaulinio karo.Šalys jau seniai ragina reformuoti Saugumo Tarybą, kai kurios kritikuoja atstovavimo trūkumą, kai kalbama apie nuolatines Afrikos ir Lotynų Amerikos šalių vietas. Be to, instituciją gali paralyžiuoti viena veto teisę turinti narė.
JAV prezidentas Joe Bidenas rugsėjį pareiškė pritariantis Saugumo Tarybos išplėtimui ir tam, kad ji „taptų labiau įtraukianti“ – tai retas Vašingtono raginimas imtis veiksmų, atsižvelgiant į tai, kad George'o W. Busho administracija apėjo Saugumo Tarybą, kai įsiveržė į Iraką.
Rusijai įsiveržus į Ukrainą Vakarų valstybės pasitelkė JT procedūrų taisykles, siekdamos užtikrinti, kad Rusija neblokuotų Saugumo Tarybos posėdžių. Siekdamos pasmerkti Kremliaus veiksmus jos kreipėsi į kitą JT organą – 193 narių Generalinę Asamblėją.
