Danijos gynybos žvalgybos tarnybos Rusijos analizės grupės vadovo Joakimo, kuris saugumo sumetimais negali prisistatyti nuotraukose ar naudoti savo pavardės, vertinimu vienas iš veiksnių, sukėlusių didžiausią karą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, greičiausiai buvo vaistai, kuriuos tuo metu vartojo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
„Didybės iliuzijos yra vienas iš žinomų šalutinių hormonų gydymo, kurį jis vartojo, rūšių, – teigė Joakimas. -Negaliu to teigti užtikrintai, bet manau, kad tai turėjo įtakos jo sprendimams, kai jis pradėjo karą Ukrainoje.“
Joakimas vadovauja Danijos žvalgybos informacijos apie prezidentą V. Putiną, Rusijos kariuomenę ir Rusijos visuomenę rinkimui.
Būtent jis padeda Danijos sprendimų priėmėjams ir politikams kuo geriau suprasti, kokią grėsmę V. Putinas kelia Danijai ir kokios yra jo sėkmės galimybės Ukrainoje.
Jis taip pat pateikė spėjimą, kodėl Kremliaus vadovas kartais atrodo nepatogiai sėdėdamas ir ranka stipriai suėmęs stalo kraštą.
Po invazijos kai kuriose Vakarų žiniasklaidos priemonėse vis dažniau spėliojama apie V. Putino sveikatą.
Tūkstančiai žmonių socialiniuose tinkluose su viltimi komentavo ir spėliojo, dėl kokių priežasčių V. Putinas šlubavo Raudonojoje aikštėje ar ne kartą įsikibo į stalą.
Danijos karinės žvalgybos tarnybos FE Rusijos analizės grupė nemano, kad V. Putinas serga nepagydoma liga, o greičiau kenčia rimtus chroniškus skausmus po kelių kritimų ir nelaimingų atsitikimų.
FE Rusijos analizės grupės vadovas Joakimas nenori tiksliai pasakyti, kas atsitiko, ir atskleisti savo informacijos šaltinio. Tačiau jis ją gavo ne tik studijuodamas vaizdo įrašus socialiniuose tinkluose.
Įvairios žiniasklaidos priemonės jau anksčiau skelbė, kad V. Putinas kenčia nuo pasekmių, atsiradusių 2000-aisiais nukritus nuo arklio.
Pastaruoju metu atrodo, kad per paskutinius porą metų jis taip pat patyrė traumų dėl dziudo ir ledo ritulio.
„Tai ir yra įdomus dalykas. Tai lėtinis skausmas, kurį jis kenčia jau gana ilgą laiką, – teigė Joakimas. – Štai kodėl jis linkęs sėdėti ir stipriai griebti daiktus. Taip jis sumažina skausmą.“
Kartu FE mano, kad V.Putinas anksčiau sirgo tam tikra vėžio forma, ir kai pradėjo karą, jis buvo gydomas nuo šios ligos, o tai galėjo turėti įtakos jo sprendimui.
„Metų pradžioje jis taip pat turėjo mėnulio formos veidą, o tai yra dar vienas žinomas to paties tipo gydymo hormonais šalutinis poveikis“, – sako Joakimas.
Pavasarį Rusijos tiriamosios žiniasklaidos priemonė „Projekt“ paskelbė išsamų pasakojimą apie gydytojus, kurie daugelį metų gydė V. Putiną. Sprendžiant iš gydytojų, kurie jį lankė dažniausiai, „Projekt“ padarė išvadą, kad V.Putinas galėjo sirgti skydliaukės vėžiu.
Tačiau FE nesitiki, kad V.Putinas galėtų mirti nuo šios ligos. Tačiau laikui bėgant tai gali paskatinti Rusijos elitą nuspręsti, kad jiems reikia stipresnio žmogaus prie „valdžios vairo“.
„Mes susidarėme tvirtą įspūdį, kad dalis elito tikrai mato, jog eina klaidingu keliu“, – sakė Joakimas.
Arti pergalės
Joakimo teigimu, ne prasta žvalgyba, o V.Putino ideologiniai įsitikinimai privertė rusų karius manyti, kad jie bus sutikti su gėlėmis.
Dėl V. Putino sprendimo vadinti šią operaciją „specialia karine operacija“, o ne karu, Rusijos kariuomenės invazijai staiga pritrūko 30 000 pėstininkų.
Praktiškai tai reiškė, kad Rusijos pajėgos negalėjo panaudoti savo eilinių šauktinių, o turėjo pasitelkti brangiai apmokytus specialistus kaip pėstininkus. Tačiau, pasak Joakimo, jie iš tikrųjų dirbo prasčiau.
„Todėl ir matėte šiuos dalinius greitai važiuojančius per miestus, kurie tikėjosi, kad niekas į juos nešaudys.
Vis dėlto, jo nuomone, rusams nedaug trūko iki sėkmės. Rusų desantininkai buvo užėmę Hostomelio oro uostą Kijevo pakraštyje ir laukė pastiprinimo. Tačiau lėktuvai, gabenantys pastiprinimą, paprasčiausiai negalėjo ten patekti, nes rusai nesugebėjo įveikti ukrainiečių priešlėktuvinės gynybos.
„Tai gana smulkūs veiksniai, kurie galiausiai nulėmė rezultatą“, – nurodė Joakimas.
Vis dar kišasi
Anot Joakimo, V. Putinas vis dar kišasi į karą pernelyg žemai vadovavimo grandinėje. Prieš pat Kalėdas V.Putinas dalyvavo susitikime su visu karo Ukrainoje vadovybės štabu.
„Tai pats blogiausias sumanymas pasaulyje, – aiškina Joakimas. – Jis turi generolą, kuris vadovauja šiam karui. Taigi jis neturėtų ten sėdėti ir gauti informacijos iš visų kitų generolų“.
Šiuo metu kariuomenė yra taip smarkiai nusilpusi, kad jai atkurti prireiks ne vienerių metų.
Dėl šios priežasties Joakimas nemano, kad vasario mėnesį įvyks naujas didelis Rusijos puolimas prieš Kijevą, kaip perspėjo Ukraina. Per tokį trumpą laiką paprasčiausiai neįmanoma apmokyti mobilizuotų Rusijos karių tokiam puolimui.
„Mes tikimės, kad tokie mažesni išpuoliai, kaip Bachmute, įvyks. Tačiau tokiam puolimui, kokį matėme pernai vasarį, jiems prireiktų kelerių metų, kad vėl susikurtų tokias sąlygas.“
Priešingai, Ukraina turi gerų galimybių atkovoti daugiau okupuotų teritorijų. Kiek jų bus, iš dalies priklausys nuo to, kiek ginklų ukrainiečiams į pagalbą suteiks Vakarai, o iš dalies – nuo to, kaip smarkiai žiema nualins rusų moralę.
„Ukrainiečiai yra gerai pasirengę ištverti žiemą. Rusai – ne. Ypač ne mobilizuoti kariai. Taigi, ką tai privers juos daryti? Palikti savo pozicijas, kai pasidarys labai šalta?“ – kalbėjo Joakimas.
Viešas pažeminimas
Vis dėlto didžiausias nežinomasis yra tai, kas nutiks, kai ukrainiečiai pradės smogti pagrindiniams Rusijos strateginiams objektams.
Pasak Joakimo, V. Putinas neturi apibrėžtos raudonos linijos, todėl neįmanoma tiksliai prognozuoti, ar ir kaip atsaką jis paspaus „tą mygtuką“.
Kaip pavyzdį jis pateikia įvykius, vykusius prieš V. Putino rugsėjo mėn. sprendimą aneksuoti keturis Ukrainos regionus ir pradėti dalinę mobilizaciją.
Tai įvyko po to, kai Rusija buvo priversta katastrofiškai trauktis iš Charkovo. Maždaug tuo pačiu metu Kinija, Turkija ir Indija viešai papriekaištavo V. Putinui per Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos susitikimą, kuriame jos išreiškė „susirūpinimą“, ir teigė, kad dabar ne laikas karui.
„Iš tikrųjų kalbama ne apie tai, kas vyksta mūšio lauke, nors, žinoma, reikalai klostosi labai blogai. Tai lygiai taip pat susiję su tuo, kad jis asmeniškai yra žeminamas ir atrodo silpnas, o V.Putinas negali pakęsti, kai atrodo silpnas. Taigi yra toks veiksnių derinys, kuris gali būti pavojingas“, – sako FE Rusijos analizės padalinio vadovas.
„Jei padarysime ką nors, ką Putinas gali laikyti silpnybe, jis gali manyti, kad gali žengti toliau, nei iš tikrųjų gali. Ir tada viskas vėl gali tapti negražu“, – sako Joakimas.
Nepaisant daugybės prastų V. Putino sprendimų, Danijos gynybos žvalgybos tarnyba nemato tiesioginio pavojaus, kad jis gali būti pašalintas iš valdžios.
Savo 2021 m. metinėje ataskaitoje FE nurodė, kad „labai tikėtina“, jog V. Putinas po kitų prezidento rinkimų 2024 m. vis dar bus Rusijos vadovas.
„Nematome, kad kas nors ruoštųsi jį nuversti. Bet jei taip nutiktų, FSB taip pat tai pamatytų, ir tai tikriausiai būtų labai greitai sutvarkyta“, – sako Joakimas.
Niekas iš Rusijos elito atstovų nėra pakankamai stiprus, nes jų valdžia kyla iš V. Putino. O dėl dabartinės Rusijos gyventojų padėties FE nemato, kad įvyktų visuotinis sukilimas.
„Tačiau didžiausias neaiškumas yra susijęs su jo sveikata arba su tuo, kad kas nors jį pašalins dėl pablogėjusios sveikatos“, – nurodė Joakimas.
Parengta pagal „Berlingske“ inf.
