To norima imtis po praėjusiais metais įvykdyto sabotažo išpuolio prieš povandeninį dujotiekį „Nord Stream“ ir abiem organizacijoms siekiant sustiprinti bendradarbiavimą Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje.
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen sakė, kad darbo grupė suburs ES ir NATO ekspertus, kurie išnagrinės esminės infrastruktūros pažeidžiamumą ir rekomenduos, kaip geriau ją apsaugoti.
„Matėme sabotažą „Nord Stream“ atžvilgiu, jis puikiai parodė, kad turime būti pasirengę ir kovoti su šio naujo tipo grėsme“, – sakė U. von der Leyen susitikime su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu.
NATO generalinis sekretorius sakė, kad abi pusės „nori kartu ieškoti būdų, kaip padaryti mūsų ypač svarbią infrastruktūrą, technologijas ir tiekimo grandines atsparesnes“. „Tai bus svarbus žingsnis stiprinant mūsų visuomenę ir didinant jos saugumą“, – sakė jis.
Rusijos įsiveržimas į Ukrainą pakirto Europos saugumo tvarką ir paskatino raginimus geriau koordinuoti NATO ir ES veiksmus. Abi organizacijos, kurios bendrai turi 21 narę, antradienį pasirašė bendradarbiavimo deklaraciją siekiant, kad jų partnerystė pereitų į „aukštesnį lygmenį“.
Jos taip pat pažadėjo dar didinti paramą Kijevui, kovojančiam su Rusijos okupacinėmis pajėgomis.
Rugsėjo pabaigoje buvo aptikti keturi dideli dujų nuotėkiai iš dviejų „Nord Stream“ vamzdynų prie Danijos Bornholmo salos, o prieš tai seismologijos institutai buvo spėję užfiksuoti du povandeninius sprogimus.
Danijos ir Švedijos valdžios institucijų tyrimai patvirtino, kad nuotėkis įvyko dėl sabotažo, o ekspertai teigė, kad tokią operaciją gebėtų įvykdyti tik valstybė.
Tačiau tyrimo metu nenustatyta, kas galėjo tai padaryti.
Po išpuolių prieš vamzdynus NATO jau sustiprino savo karinių jūrų pajėgų dislokavimą regione.
