L. I. Lula da Silva žurnalistams teigė, kad įsakė „nuodugniai patikrinti“ prezidento rūmų personalą po sekmadienį įvykusio smurtinio sukilimo, per kurį jo kraštutinių dešiniųjų pirmtako Jairo Bolsonaro šalininkai šturmavo prezidentūrą, Kongresą ir Aukščiausiąjį Teismą, padarydami daug žalos.
„Esu įsitikinęs, kad Planalto [prezidento] rūmų durys buvo atidarytos, kad žmonės galėtų patekti į vidų, nes ten nėra išlaužtų durų“, – sakė prezidentas sostinėje Brazilijoje.
„Tai reiškia, kad kažkas padėjo jiems patekti į vidų“, – pridūrė L. I. Lula da Silva, kuris taip pat bedė pirštu į policijos ir ginkluotųjų pajėgų „klastingus agentus“.
Kalbėdamas apie vadinamųjų bolsonaristų smurtinės reakcijos į jo naująją prezidento kadenciją padarinius, L. I. Lula da Silva pridūrė, kad „nuo šiol būsime griežtesni, atsargesni ir apdairesni“.
Jis teigė, kad bus susidorota su visais „radikaliais bolsonaristais“, vis dar dirbančiais vyriausybėje, ir citavo žiniasklaidos pranešimus apie įtariamus grasinimus iš ankstesnės administracijos darbuotojų.
„Kaip galiu turėti žmogų prie savo biuro, kuris gali mane nušauti?“ – klausė prezidentas, kuris spalio mėnesį vykusiame balsavime po didelį susiskaldymą sukėlusios kampanijos nedidele persvara nugalėjo J. Bolsonaro.
Tuo tarpu Jungtinėse Valstijose įsikūrusi žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ paragino vyriausybę „kruopščiai ištirti visus tuos, kurie kurstė, finansavo ar vykdė smurto veiksmus, siekdami paneigti rinkimų rezultatus“.
Atmintinė
Už J. Bolsonaro pasisakantys riaušininkai sekmadienį plėšė vyriausybines įstaigas, niokojo neįkainojamus meno kūrinius ir paliko grafičių užrašus, raginančius įvykdyti karinį perversmą.
Toliau tiriami saugumo trūkumai ir siekiama nustatyti asmenis, kurie organizavo ir finansavo riaušininkus.
Generalinė prokuratūra ketvirtadienį paskelbė nustačiusi 52 asmenis ir septynis subjektus, kurie, kaip įtariama, padėjo finansuoti sukilimą.
Pasak nacionalinio transliuotojo „TV Globo“, tarp įtariamųjų yra J. Bolsonaro palaikančio žemės ūkio verslo sektoriaus vadovų.
Manoma, kad jie sumokėjo už maistą ir transportą riaušininkams, atvykusiems į Braziliją iš kelių šalies regionų maždaug 100 keleivinių autobusų.
„Bolsonarą palaikantis judėjimas patiria spaudimą ir stokoja organizuotumo, būtino kontrpuolimui“, – teigė sociologas Geraldo Monteiro, knygos apie bolsonarizmą bendraautoris.
Ketvirtadienį televizija „Globo“ ir laikraštis „Folha de Sao Paulo“ pranešė, kad buvusio J. Bolsonaro teisingumo ministro Andersono Torreso namuose valdžia rado atmintinę, kurioje siūloma panaikinti rinkimų rezultatus.
Kai įvyko riaušės, A. Torresas ėjo Brazilijos saugumo vadovo pareigas, nors tuo metu, kaip ir J. Bolsonaro, buvo JAV.
Pranešama, kad federalinė policija, vykdydama kratos orderį A. Torreso namuose, paėmė atmintinę, kurioje pasisakoma už tai, kad J. Bolsonaro apjuostų Aukštojo rinkimų tribunolo būstinę „gynybiniu“ kordonu ir taip panaikintų rezultatus.
A. Torresas savo ruožtu teigė, kad ši atmintinė buvo vienas iš daugelio ministerijai pateiktų pasiūlymų ir kad ji buvo dokumentų krūvoje, kuri „tinkamu laiku turėjo būti susmulkinta“.
Socialiniame tinkle „Twitter“ A. Torresas rašė, kad nutekintas dokumentas „padeda skleisti melagingus naratyvus“ apie jį.
„Gerbiu Brazilijos demokratiją, – sakė jis. – Mano sąžinė dėl mano, kaip ministro, veiksmų yra švari.“
Po riaušių A. Torresas buvo atleistas iš pareigų. Tikimasi, kad penktadienį jis grįš iš atostogų JAV, kur jam bus pateikti kaltinimai sąmokslu.
Darbo taip pat neteko Brazilijos karinės policijos vadas ir regiono gubernatorius.
JAV dešimtys amerikiečių demokratų įstatymų leidėjų ketvirtadienį paragino prezidentą Joe Bideną išsiųsti iš šalies J. Bolsonaro.
„Negalime leisti J. Bolsonaro ar kitiems buvusiems Brazilijos pareigūnams ieškoti prieglobsčio Jungtinėse Valstijose, kad išvengtų teisingumo už bet kokius nusikaltimus, kuriuos jie galėjo padaryti eidami savo pareigas“, – teigė įstatymų leidėjai.
Ruošiamasi naujiems neramumams
Toliau stengiamasi surasti daugiau susijusių asmenų, o įtariamieji riaušininkai identifikuojami pagal saugumo kamerų įrašus arba jų pačių socialiniuose tinkluose paskelbtas asmenukes.
Siekdamos, kad nepasikartotų sekmadienio neramumai, saugumo pajėgos trečiadienį, reaguodamos į grasinimus surengti naujus protestus, įvedė karinę parengtį.
Tačiau žadėtas masinis žmonių susitelkimas, kuriuo siekta „atimti valdžią“ iš L. I. Lulos da Silvos ir jo kairiųjų vyriausybės, taip ir neįvyko, tad riaušių policijos, kuri padedama sraigtasparnių, prižiūrėjo saugumą aplink Brazilijos ministerijų esplanadą, pasitelkti neteko.
Trečiadienį instituto „Datafolha“ paskelbtoje apklausoje teigiama, kad 93 proc. brazilų pasmerkė sekmadienio sukilimą, tačiau kitoje apklausoje, kurią atliko „Atlas Intelligence“, nurodoma, kad riaušininkus palaikė kas penktas brazilas.
Atrodo, kad beveik 2 000 žmonių suėmimas ir stiprios saugumo pajėgos atgrasė nuo naujo J. Bolsonaro šalininkų telkimosi.
