Maskva ir toliau naudojasi Vladimiro Putino virėju vadinamo Jevgenijaus Prigožino samdinių grupuote, kad plėstų savo įtaką Afrikoje ir Europoje, rašo „Politico“.
Praėjusį mėnesį JAV prezidento Joe Bideno administracija paskelbė, kad Rusija remiasi „Wagner“ grupuote Ukrainoje, kad į karą įtrauktų kalinius ir galėtų tęsti puolimo operacijas ties Bachmutu.
„Wagner“ aktyviai dalyvauja ir nuožmiame mūšyje dėl „Soledaro“.
Tačiau „Politico“ pasiekė susirašinėjimas, atskleidęs, kad JAV renka žvalgybos informaciją apie „Wagner“ veiklą tokiose šalyse kaip Centrinė Afrikos Respublika, Malis, Serbija. Šiose šalyse „Wagner“ vykdo informacines operacijas, kurių tikslas – kovoti prieš antiputiniškas nuotaikas ir ginklu ginti kasyklas.
J.Prigožino „Wagner“ veikia tuzine valstybių, kur bendradarbiauja su jų vadovais ir vykdo karinius ar politinius projektus. JAV ilgą laiką sekė „Wagner“ grupuotės veiklą pasaulyje, ypač tokiose šalyse kaip Sirija.
Tačiau naujausi JAV atstovų pareiškimai atskleidžia gerokai didesnį amerikiečių administracijos susirūpinimą dėl Rusijos naudojimosi „Wagner“ ir šios grupuotės galimybėmis veikti ir formuoti įvykius šalyse, kuriose JAV kartu su sąjungininkais turi verslo ir diplomatinių ryšių.
Tikslas – pasiekti susitarimus ir megzti diplomatinius ryšius
„Politico“ gauta informacija atskleidžia, kad JAV ypač atidžiai seka „Wagner“ veiksmus Centrinėje Afrikos Respublikoje ir Serbijoje, kur grupuotė kelia grėsmių vietos pajėgoms ir valdininkams.
„Wagner“ pastarosiose šalyse veikia jau ilgą laiką, gauti susirašinėjimai pateikia naujausią kontekstą, kaip J.Bideno administracija analizuoja šios grupuotės suaktyvėjimą šalyse, kuriose jaučiais politinė turbulencija.
„Atsirado padidėjęs dėmesys Rusijos ryšiais Afrikoje ir galimybe kurti savo įtaką, ko nebuvo nuo pat Šaltojo Karo pabaigos. Privačių sukarintų kompanijų naudojimas, kokį mes matome silpnai valdomose šalyse, kylantys saugumo iššūkiai ir gausūs natūralūs ištekliai leidžia „Wagner“ grupuotei arba užsitikrinti susitarimus, arba inicijuoti ateities diplomatinius ryšius su tomis šalimis“, – „Politico“ sakė Strateginių ir tarptautinių studijų Tarptautinių grėsmių projekto asocijuota direktorė ir asocijuota bendradarbė Catrina Doxsee.
Ginklus gavo iš Šiaurės Korėjos?
J.Prigožinui ir „Wagner“ jau ne vienerius metus JAV taiko sankcijas, tačiau neseniai ėmėsi papildomų žingsnių. Amerikiečiai siekia kontroliuoti „Wagner“ prieinamumą prie ginklų. Gruodžio pabaigoje J.Bideno administracija pritaikė papildomą eksporto kontrolę būtent „Wagner“ grupuotei. Tai gerokai apsunkino grupuotės galimybes prieiti prie JAV ginkluotės ir įrangos technologijų.
JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby praėjusį mėnesį kalbėjo, kad dėl sankcijų ir eksporto kontrolės „Wagner“ ėmė ieškoti partnerių visame pasaulyje, nes siekia užsitikrinti operacijoms vykdyti būtinos įrangos tiekimą. Pasak J.Kirby, ginklus „Wagner“ pristatė Šiaurės Korėja.
Praėjusį mėnesį „Bloomberg“ pranešė, kad JAV administracija svarsto „Wagner“ paskelbti teroristine organizacija.
„Yra daug įvairiausių nerimą keliančių detalių, kurias matome jiems veikiant tokiose vietose kaip Afrika. Grėsmę kelia ir Rusijos galimybės plėsti savo įtaką ir žvalgybos galimybes, taip ne tik apribojant Vakarų žvalgybos galimybes, bet ir siekiant užsitikrinti teises ir kelius, kurie atvertų priėjimą prie strategiškai svarbių vietų“, – paaiškino C.Doxsee.
Įgyja ne tik politinį svorį, bet ir išteklius
„Wagner“ grupuotės operacijos Afrikoje apima labai platų lauką. Tarp valstybių, kuriose veikiama – ir Madagaskaras bei Libija. Pastaraisiais metais grupuotė suaktyvino savo veiklą ir Centrinėje Afrikos Respublikoje. 2018 metais „Wagner“ pastarojoje šalyje įrengė savo biurą, sostinėje atidarė kultūros centru vadinamus „Rusijos namus“.
„Wagner“ čia treniravo savo pajėgas ir saugojo prezidentą Faustiną-Archange'ą Touadera.
Žmogaus teisių organizacijos skelbė, kad „Wagner“ gali būti atsakinga už civilių sumušimą, kankinimą ir žudymą. Kremlius iki šiol neigia bet kokias sąsajas su tokiais kaltinimais ir „Wagner“ veikimu šalyje.
„JAV valdžia jaučia nerimą dėl to, kokiu mastu „Wagner“ gali kištis į nepriklausomų valstybių vidinę politiką, pažeisti žmogaus teisių ir vogti jų išteklius, – „Politico“ sakė vienas iš aukštų JAV administracijos atstovų. – Yra reikšmingų įrodymų, kad nuožmios „Wagner“ kontrterorizmo taktikos tokiose šalyse kaip Malis blogina situaciją ir sukuria daugiau galimybių plisti ekstremizmui.“
Įžvelgia dažnai naudojamą taktiką
Nevieši JAV atstovų susirašinėjimai parodė, kad gruodį amerikiečiai susidomėjo vieno iš aukščiausių „Wagner“ lyderių Dmitrijaus Sytyj istorija. Tuomet paskelbta, kad Centrinės Afrikos Respublikoje (CAR) atidarius siuntinį D.Sytyj rankose sprogo užtaisas. J.Prigožinas iškart paskelbė, kad neva jam buvo atsiųsta bomba ir tai pavadino teroristine ataka bei pareiškė, kad pakete buvo žinutė, kuri neva leido suprasti, jog dėl visko kalti prancūzai.
Prancūzija iškarta atmetė tokius kaltinimus. Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna „Wagner“ kaltinimus vadino Rusijos propaganda.
Nevieši susirašinėjimai atskleidė, kad JAV atstovai bandė išsiaiškinti, ar tokia ataka iš viso įvyko, ar „Wagner“ tiesiog imasi dažnai naudojamos taktikos – skleidžia dezinformaciją.
Paaiškėjo, kad JAV atstovai gavo įvairios informacijos apie įvykį. Nuo pranešimo, kad sprogimas galėjo įvykti karinėje bazėje arba kultūros centre, jog D.Sytyj keletą valandų iki sprogimo dalyvavo vakarėlyje sostinėje. Amerikiečiai girdėjo, kad D.Sytyj pateko į ligoninę ir prarado tris pirštus, bet kartu gavo informacijos, jog galėjo būti evakuotas.
JAV atstovams klausimų kėlė ir naujienų laiko linija. Žinia apie D.Sytyj nuskambėjo praėjus nedaug laiko po to, kai neįvardytas lėktuvas smogė medvilnės fabrikui, kuriame, kaip buvo pranešama, pozicijas buvo užėmusios „Wagner“ pajėgos. Dieną prieš iš CAR pasitraukė Prancūzijos kariuomenė, o dvi dienas iki įvykio CAR sostinėje Bangui esančioje Europos Sąjungos (ES) delegacijoje įsiplieskė gaisras.
„Visi nerimavo, kad pastaruoju metu buvo daug sutapimų“, – rašoma viename iš neviešų susirašinėjimų.
Mato „Wagner“ įtaką ir Baltarusijoje, ir Serbijoje
JAV administracija taip pat seka „Wagner“ veiksmus Serbijoje ir Baltarusijoje. Pranešimai apie „Wagner“ grupuotės agentus Baltarusijoje pasirodė dar 2020 metais. Pats Minskas tada pranešė, kad sulaikė 33 agentus, kurie sėjo chaosą.
Pasak „Politico“, po šio įvykio Aliaksandro Lukašenkos ir Rusijos santykiai dar labiau suartėjo.
„Wagner“ turi savo žmonių ir Serbijos sostinėje. Gruodžio pradžioje grupuotė oficialiai pranešė, kad pradeda operaciją Belgrade. Nuo tada „Wagner“ spėjo pradėti informacinę operaciją, skirtą kovoti su „Rusijos diasporos elementų veikimą prieš V.Putino režimą“. Pastarieji žodžiai buvo įrašyti „Politoc“ gautame neviešame aukštų JAV politikų susirašinėjime.
„Wagner“ veikti Serbijoje pradėjo būtent tuo metu, kai ėmė aštrėti situacija šalies pasienyje su Kosovu. Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius – kuris nepripažįsta 2008 metais Kosovo paskelbtos nepriklausomybės – šalies pajėgoms nurodė pereiti į „pasiruošę kovai“ būseną ir grasino įžengti į Kosovą, kur neva gintų serbų žmones.
Situacija Kosove blogėja nuo lapkričio mėnesio, kuomet šalies valdžia paskelbė, kad serbai turės atiduoti Serbijos išduotus automobilių numerius.
Samdinių negaila aukoti
„Wagner“ samdiniai dabar garsiausiai skamba dėl Rusijos karo Ukrainoje. „Wagner“ metė dideles pajėgas į Bachmutą. Pranešama, kad dėl Soledaro kovoja irgi „Wagner“ grupuotė.
Praėjusią savaitę aukštas JAV pareigūnas pranešė, kad J.Prigožinas į Bachmutą dairosi dėl druskos ir gipso kasyklos.
Karybos ekspertai pabrėžia, kad „Wagner“ grupuotėje yra daugybė kalinių ir samdinių, todėl Rusija juos noriai aukoja.
Kaip teigė vienas aukštas JAV administracijos pareigūnas, apie 90 procentų nukautųjų – nuteistieji.
Pasak „Politico“, JAV jau planuoja imtis daugiau veiksmų prieš „Wagner“, siekiant sumažinti grupuotės vaidmenį kare Ukrainoje.
Parengta pagal „Politico“.
