Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2022 m. gruodžio pradžioje pradėjo viešai signalizuoti apie pasirengimą užsitęsusiam karui, žadėdamas, kad Rusija ištaisys savo ankstesnių karinių kampanijų klaidas ir sutelkti dėmesį į užsitęsusį karą Ukrainoje.
Gruodžio 7 d. V. Putinas pažymėjo, kad karas Ukrainoje gali būti „ilgas procesas“, o gruodžio mėn. dar kelis kartus viešai netiesiogiai pasisakė ir išdėstė savo tikslus tobulinti Rusijos mobilizacijos procesus, atgaivinti Rusijos gynybos pramonės bazę, centralizuoti Kremliaus įtaką Rusijos informacinei erdvei ir atkurti Rusijos gynybos ministerijos autoritetą.
Tikėtina, kad Kremlius per ateinantį pusmetį ruošiasi imtis ryžtingų strateginių veiksmų, kuriais siekiama susigrąžinti iniciatyvą ir nutraukti dabartinę Ukrainos operatyvinių laimėjimų virtinę.
Per pastaruosius vienuolika mėnesių Rusijai nepavyko pasiekti daugumos savo pagrindinių operatyvinių tikslų Ukrainoje.
Rusijos pajėgoms nepavyko užimti Kijevo, taip pat Donecko ir Luhansko sričių, išlaikyti laimėjimų Charkovo srityje ir kontroliuoti strategiškai svarbaus Chersono miesto. Rusijos oro ir raketų kampanija, nukreipta prieš Ukrainos svarbiausią infrastruktūrą, kurią 2022 m. pabaigoje vykdė armijos generolas Sergejus Surovikinas, taip pat nesukėlė reikšmingo operatyvinio poveikio ir nedemoralizavo Ukrainos visuomenės, kaip tikriausiai siekė Kremlius.
V. Putinas ir aukšto rango Kremliaus pareigūnai ir toliau kartoja, kad Rusija neatsisakė savo maksimalistinių tikslų, nepaisant Rusijos pralaimėjimų mūšio lauke. Nors V. Putinas nepakeitė savo karo tikslų, atsiranda vis daugiau ženklų, kad jis keičia esminius Rusijos požiūrio į karą aspektus, imdamasis kelių naujų veiklos krypčių.
ISW analizėje išskiria 5 naujus rusų okupantų užmojus, kuriuos greičiausiai bus bandoma pasiekti per ateinančius šešis mėnesius.
1. Kremlius intensyvina tiek artimiausio, tiek ilgalaikio laikotarpio pajėgų kūrimo pastangas
V. Putinas ir Rusijos gynybos ministerija paskelbė apie planus smarkiai išplėsti Rusijos konvencinę kariuomenę: suformuoti naujas divizijas, atkurti iki 2010 m. buvusias karines apygardas Vakarų Rusijoje ir padidinti šaukimo į kariuomenę amžių – visa tai rodo Rusijos ketinimus (nors greičiausiai ne realias galimybes) reformuoti Rusijos kariuomenę taip, kad ji galėtų vykdyti plataus masto konvencinius karinius veiksmus.
Vakarų žvalgybos pareigūnai pažymėjo, kad Rusijos karinė vadovybė „rimtai ruošiasi“ galimai antrajai mobilizacijos bangai.
Kai kurie Kremliaus pareigūnai pradėjo svarstyti siūlymus išplėsti šaukimo į kariuomenę, aktyviosios mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo tinkamumo protokolus, o Rusijos valstybinės struktūros bando spręsti ankstesnes problemas išduodant mobilizacinius šaukimus.
Pats V. Putinas pasirašė įsakymus, kuriais lapkričio 4 d. išplėtė mobilizacijos tinkamumą, leisdamas mobilizuoti nuteistuosius.
2. Rusijos kariuomenė saugo mobilizuotą personalą būsimam naudojimui
Tai yra posūkis nuo pirminio Kremliaus požiūrio, pagal kurį 2022 m. rudenį į frontą buvo skubiai siunčiami neapmokyti rusai.
Gruodžio 7 d. V. Putinas pareiškė, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos dar nepaskyrė viso mobilizuotojo personalo iš pirmosios mobilizacijos bangos į fronto liniją, greičiausiai tam, kad šios pajėgos būtų apmokytos ir aprūpintos vėlesniam koncentruotam panaudojimui.
Įprastinės Rusijos pajėgos (priešingai nei „Vagnerio grupė“ bei Donecko ir Luhansko liaudies respublikų pajėgos) nevykdė didelių puolamųjų operacijų ir daugiausia laikėsi gynybinių pozicijų po serijos sėkmingų Ukrainos kontrpuolimų 2022 m. vasarą ir rudenį.
3. Rusija bando atgaivinti savo gynybos pramonę
Kremlius gruodžio mėn. pradėjo skirti didelį dėmesį Rusijos gynybos pramonės gaivinimui.
V. Putinas nuo gruodžio mėn. surengė kelis aukšto rango susitikimus ir aplankė gynybos įmones visoje šalyje.
Rusijos vadovas viešai pripažino tiekimo problemas, pavyzdžiui, žvalgybinių bepiločių orlaivių trūkumą.
Ypač garsiai nuskambėjo incidentas kai V. Putinas pareikalavo, kad vienas iš jo ministrų paskelbtų valstybės gynybos viešųjų pirkimų sutartis per trumpesnį nei planuota laiką.
4. V. Putinas centralizuoja karo veiksmų Ukrainoje kontrolę
Gynybos ministerijos vadu buvo paskirtas Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas.
Kremlius taip pat atstatydino pirminius karo strategus ir pavėluotai bando ištaisyti vadovavimo struktūros trūkumus.
Armijos generolas Sergejus Surovikinas ir ankstesnieji Rusijos vadai nesugebėjo įvykdyti lemiamų operacijų, kurias V. Putinas – greičiausiai nerealistiškai – norėjo įvykdyti.
Sausio 11 d. Kremlius paskyrė V. Gerasimovą Jungtinės pajėgų grupės Ukrainoje vadu, prieš tai nustūmęs jį į šalį per visą ankstesnį invazijos laikotarpį.
Rusijos URM taip pat paskyrė tris pavaduotojus, kurie glaudžiai bendradarbiavo su V. Gerasimovu dėl užduočių, susijusių su „specialiąja karine operacija“, apimties.
Kremlius tikriausiai nori, kad V. Gerasimovas ir jo naujai paskirti pavaduotojai parengtų Rusiją užsitęsusiam karui, ir perimtų vadovavimą plataus masto operacijoms 2023 m.
5. Kremlius intensyvina Rusijos informacinės erdvės kontrolę
Kremlius formuoja informacinę erdvę, siekdamas atgauti palaikymą, iš naujo pateikdamas naratyvus iš laikotarpio iki vasario 24 d. ir imdamasis priemonių, kad susigrąžintų karo nušvietimo kontrolę, prieš tai perleidęs šią erdvę įvairiems nepriklausomiems veikėjams.
Kremliaus pareigūnai 2022 m. pabaigoje atnaujino melagingo naratyvo, kad nepriklausomos Ukrainos egzistavimas kelia grėsmę Rusijos suverenitetui ir kultūrai, propagavimą, pateisindami Rusijos invaziją ir tebesitęsiančias Rusijos aukas kaip neišvengiamas ir būtinas „savigynos“ priemones.
Kremliaus propagandistai taip pat suintensyvino naratyvus apie tarptautines teisines pasekmes, laukiančias Rusijos, jei ji nelaimės karo, tikėtina, kad tai pakurstys pralaimėjimo baimę ir motyvuos iš naujo atsiduoti karui.
Laukia ilgas karas
ISW nurodo Rusija nebūtinai pralaimės, jei kuris nors iš toliau aptariamų galimų veiksmų nepavyks.
Daugelis minėtų rodiklių, pavyzdžiui, Rusijos gynybos ministerijos pasiūlymas sukurti daug naujų Rusijos divizijų, beveik neabejotinai iš dalies yra skirti ilgalaikėms pastangoms, viršijančioms bet kokius 2023 kalendoriniais metais planuojamus lemiamus veiksmus, paremti. Tačiau ISW nevertina, kad Kremlius tiesiog laikosi savo kurso, nes ruošiasi užsitęsusiam karui.
2023 m. Rusija gali imtis ryžtingų strateginių veiksmų, kurie gali pasireikšti keliomis galimomis veiksmų kryptimis, kurios nėra viena kitą paneigiančios. JAV analitikai taip pateikė savo prognozes dėl naujų Rusijos didelio mąsto puolimo krypčių.
Puolimas Luhanske
Rusijos pajėgos gali siekti vykdyti didelį puolimą Luhansko srities rajone.
Visiškas Donecko ir Luhansko sričių užėmimas tebėra oficialūs Kremliaus karo tikslai ir yra vienas iš lengviausiai pasiekiamų (nors vis dar labai sudėtingų) Rusijos tikslų, atsižvelgiant į tai, kad Donecko ir Luhansko sritys logistiniu požiūriu yra artimiausios teritorijos Rusijai, aiškina analitikai.
Nuo 2022 m. Rusijos pajėgos dislokavo papildomas pajėgas Luhansko srityje ir ėmėsi kitų svarbių veiksmų, kurie, ISW vertinimu, gali paremti puolamąją operaciją Luhansko srityje.
Instituto teigimu, mažai tikėtina, jog Rusijos pajėgos vykdys puolimą Pietų Ukrainoje, Chersono ar Zaporožės srityse. Fronto liniją Chersono srityje skiria Dniepro upė, kuri yra rimta kliūtis manevrams.
Sekinanti gynyba
2023 m. ISW pranešė apie daugybę pastebėtų požymių, kad Ukrainos pajėgos siekia vykdyti kontrpuolimą.
Rusija siekia apsaugoti Donecko ir Luhansko sritis – teritorijas, į kurias Rusijos vyriausybė (neteisėtai) pretenduoja kaip į Rusijos teritoriją – ir išvengti dar vieno didelio pralaimėjimo, panašaus į pralaimėjimą Charkovo srityje ar pasitraukimą iš Chersono miesto.
Abu šie įvykiai buvo svarbūs ir sumenkino Rusijos moralę bei pablogino suvokimą, kad Rusijos pajėgos gali užtikrinti didesnius tikslus – visišką Ukrainos „demilitarizaciją ir denacifikaciją“.
Rusijos pajėgos gali siekti sėkmingai sužlugdyti Ukrainos kontrpuolimą ir atimti iš Ukrainos iniciatyvą sunaikindamos didelę dalį Ukrainos mechanizuotų pajėgų.
Toks sėkmingas Rusijos lemiamas veiksmas galėtų leisti Rusijos pajėgoms plėtoti kontrpuolimą, kad išnaudotų neorganizuotas ir išsekusias Ukrainos pajėgas.
Puolimas prieš Charkovą – mažai tikėtinas
Pavojingiausia Rusijos puolimo prieš Šiaurės Ukrainą veiksmų kryptis šiuo metu išlieka mažai tikėtina.
Tačiau Kremlius tikriausiai išplės Rusijos karinį buvimą Baltarusijoje laikotarpiu iki 2023 m. rugsėjo mėn. planuojamų didelių pratybų (kurios galbūt galėtų paremti kovinę operaciją).
Tikėtina, kad Rusija į Baltarusiją dislokuos dar daugiau pajėgų, prisidengdama pratybomis „Zapad (Vakarai) 2023“ ir „Sąjungos skydas 2023“, kurios tikriausiai įvyks 2023 m. rugsėjį.
Sausio 12 d. Kremlius į Baltarusiją išsiuntė aukštą Rusijos karininką, Rusijos sausumos pajėgų vyriausiąjį vadą Olegą Saliukovą – vieną iš trijų naujai paskirtų Gerasimovo pavaduotojų.
Tai svarbus žingsnis, kuri sustiprina informacinę operaciją, kad Rusija gali užpulti Ukrainą iš Baltarusijos, ir gali paremti puolimą, nors, ISW vertinimu, puolimas šiuo metu vis dar yra mažai tikėtinas scenarijus.
Ir toliau nėra jokių įrodymų, kad Rusijos pajėgos Baltarusijoje būtų sukūrusios operatyvinei smogiamajai grupei reikalingas vadovavimo ir kontrolės struktūras.
Kremliui jau beveik metus nepavyksta veiksmingai ištaisyti savo gėdingus pralaimėjimus ir ne kartą pasirinko trumpalaikius sprendimus, tokius kaip: pakartotinis vadų kaitaliojimas ir fragmentiškos vadovavimo struktūros išlaikymas, dalinės mobilizacijos kampanija, o ne visiškos mobilizacijos įvedimas, nesugebėjimas kontroliuoti Rusijos informacinės erdvės, leidžiant skirtingoms karą remiančioms grupuotėms suskirstyti informacinę erdvę, ir nuoseklus Rusijos kariuomenės vadovavimo grandinės trikdymas.
Rusijos pajėgos tebėra pavojingos, o Ukrainai reikia nuolatinės paramos. Ukrainai reikia tolesnės ir savalaikės Vakarų paramos, kad ji galėtų tinkamai pasirengti Rusijos 2023 m. užmojams.
Ukrainos Vakarų sąjungininkės ilgainiui turės ir toliau remti Ukrainą, nes Kremlius vis dėlto ruošiasi ilgam karui.
Parengta pagal ISW inf.
