Rusijos samdinių grupė „Wagner“ išplatino vaizdo įrašus serbų kalba, verbuodama serbus į karą Ukrainoje.
Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius į tai griežtai sureagavo nacionalinės televizijos eteryje. „Kodėl jūs, iš „Wagner“, kviečiate žmones iš Serbijos, kai žinote, kad tai prieštarauja mūsų taisyklėms?“ – klausė jis.
Kritikai dažnai kaltina Serbiją, kad ji teikia pirmenybę ilgametei draugystei su Rusija, o ne siekiui įstoti į ES. Tačiau tai, kas pastarosiomis dienomis paaiškėjo Belgrade, rodo, kad vaizdas nėra juodai baltas.
Užsimindamas apie ne itin gerus santykius su Maskva, prezidentas A.Vučičius sakė, kad Serbija ne tik yra „neutrali“ karo Ukrainoje atžvilgiu, bet ir kad jis „daug mėnesių“ nekalbėjo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Reikia pažymėti, kad serbams dalyvauti užsienio konfliktuose yra neteisėta.
Neatrodo, kad užverbuotų serbų skaičius būtų didelism tačiau jau 2014 m. dalis jų kovėsi kartu su Rusijos pajėgomis Ukrainoje, žinoma, be oficialaus Serbijos patvirtinimo.
Už dalyvavimą „kovose užsienio frontuose“ Serbijos teismai nuteisė daugiau kaip dvi dešimtis asmenų.
Ketvirtadienį vienas Belgrado advokatas ir antikarinės grupės pateikė baudžiamuosius skundus Rusijos ambasadoriui, taip pat Serbijos valstybės saugumo ir informacijos agentūros (BIA) vadovui dėl tariamo serbų verbavimo į sukarinta Rusijos samdinių grupuotę „Wagner“.
Belgrade, kur provokuojančios freskos bei plakatai yra įprastas reiškinys, praėjusią savaitę ant vienos iš miesto centre esančių sienų atsirado „Wagner“ mirties kaukolės emblema. Ją pasirašė „Liaudies patruliai“ – kraštutinių dešiniųjų organizacija, kuri anksčiau rengdavo retai lankomus prorusiškus mitingus.
Nors nė viena iš pagrindinių politinių partijų net neužsiminė apie paramą invazijai į Ukrainą, Serbija nuolat balsavo už rezoliucijas Jungtinėse Tautose, kuriose smerkiama Rusijos agresija.
Prezidentas A.Vučičius šią savaitę aiškiai išdėstė Belgrado poziciją: „Mums Krymas yra Ukraina, Donbasas yra Ukraina, ir taip bus toliau.“
Tačiau ši pozicija nepadarė įspūdžio Europos Parlamentui, nes Serbija ne kartą atsisakė įvesti sankcijas Rusijai.
Be to, europarlamentarai antrą kartą priėmė rezoliuciją, kurioje raginama sustabdyti derybas dėl narystės, kol Serbija nesutiks taikyti sankcijų.
Kol ES nerodė didelio entuziazmo plėsti bloką, įtraukiant Vakarų Balkanų šalis, Serbijai buvo prasminga palaikyti draugiškus ryšius su Maskva.
Ji priminė Briuseliui, kad Belgradas turi kitų galimybių. Pigus dujų tiekimas, „Gazprom“ kontrolinis Serbijos naftos bendrovės NIS akcijų paketas ir Rusijos atsisakymas pripažinti Kosovo nepriklausomybę buvo praktinės priežastys palaikyti gerus santykius.
Tačiau Rusijos įsiveržimas į Ukrainą pakeitė šį suvokimą. Belgradui nepadarė įspūdžio, kai Prezidentas V.Putinas vienašališką Kosovo nepriklausomybės deklaraciją nurodė kaip pagrindą Serbijai pripažinti okupuotų Rytų Ukrainos teritorijų nepriklausomybę.
Tuo tarpu Briuselis pavėluotai suprato, kad jo santūrumas Vakarų Balkanų atžvilgiu palieka erdvės kištis Maskvai. Stojimo derybos dėl Albanijos ir Šiaurės Makedonijos narystės ES buvo greitai atblokuotos, o Bosnijai ir Hercogovinai suteiktas kandidatės statusas.
Taigi, jei Serbijos prezidentas laukė akimirkos, kai galės ryžtingai pasukti į Vakarus, galbūt ji kaip tik atėjo.
Jis įspėjo apie „labai sunkius“ pokalbius su ES ir JAV specialiaisiais pasiuntiniais ir sakė, kad savaitgalį kreipsis į serbus, kad pasakytų jiems, „ko reikalaujama ir ko tikimasi iš Serbijos dėl Kosovo ir sankcijų Rusijai“.
Panašių pastabų A.Vučičius yra išsakęs ir anksčiau, tačiau niekada neįsipareigojo iš esmės keisti politiką. Tačiau šią savaitę jis dar kartą pakartojo, kad Serbijos trajektorija – Vakarai.
„Žinau, kad ES yra mūsų kelias, – sakė jis agentūrai „Bloomberg“. – Kitų kelių nėra.“
Parengta pagal BBC inf.
