Buvęs Bulgarijos ministras pirmininkas Kirilas Petkovas ir finansų ministras Assenas Vasilijevas sakė, kad jų šalis praėjusį pavasarį per lemiamą trijų mėnesių laikotarpį suteikė Ukrainai 30 proc. visos sovietinio kalibro amunicijos, kurios reikėjo Ukrainos kariuomenei, ir kai kuriais laikotarpiais net 40 proc. į Ukrainą importuojamo dyzelino.
Šie politikaii, kurie dabar yra opozicijoje, kartu su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba interviu laikraščiui „Die Welt“ aprašė nepaprastą operaciją, kurią surengė maža Balkanų valstybė, oficialiai atmetusi visus prašymus apginkluoti Ukrainą.
„Kirilas Petkovas pademonstravo savo sąžiningumą, ir aš visada būsiu jam dėkingas už tai, kad jis panaudojo visus savo politinius įgūdžius, kad rastų sprendimą“, – sakė D.Kuleba Vokietijos laikraščiui ir pridūrė, kad Bulgarijos vadovas „nusprendė būti teisingoje istorijos pusėje ir padėti mums apsiginti nuo daug stipresnio priešo“.
K.Petkovas turėjo veikti slaptai, nes daugelis Bulgarijos politinės klasės atstovų, įskaitant jo koalicijos partnerius socialistus, atvirai simpatizavo Kremliui.
Praėjus kelioms dienoms po to, kai vasario 24 d. prasidėjo vadinamoji „Rusijos specialioji operacija“ Ukrainoje, jis atleido savo gynybos ministrą, atsisakiusį invaziją vadinti karu.
Tuo tarpu apklausos rodė, kad daugiau kaip 70 proc. bulgarų baiminosi būti įtraukti į konfliktą ir nepritarė ginklų tiekimui Ukrainai, nors jų šalis turi dideles sovietinių ginklų ir amunicijos atsargas, kurių Kijevui skubiai reikėjo.
Anot D.Kulebos, ginklų siuntos pradėtos vežti balandžio viduryje po jo vizito Bulgarijos sostinėje Sofijoje. Ukraina atrėmė pirmąjį Rusijos puolimą prieš Kijevą, tačiau jai kritiškai trūko atsargų, nes didžioji dalis Vakarų pagalbos tiekimo dar nebuvo pradėta, o sovietinio kalibro šaudmenys buvo ypač reikalingi, nes Ukrainos kariai naudojosi sovietiniais ginklais.
„Žinojome, kad Bulgarija turi didelį kiekį reikalingos amunicijos, todėl [buvau pasiųstas] parūpinti reikiamų medžiagų“, – sakė D.Kuleba. Jis pažymėjo, kad tai buvo gyvybės ir mirties klausimas, ir pridūrė, kad K.Petkovas atsakė, jog nors vidaus politinė padėtis nėra lengva, jis padarys viską, kas nuo jo priklauso.
Sofija tiesiogiai netiekė šaudmenų Ukrainai, bet leido Bulgarijos tarpininkams parduoti prekes jų kolegoms Ukrainoje arba NATO valstybėse narėse, taip pat palaikė atvirus oro susisiekimo ryšius su Lenkija ir sausumos kelius per Rumuniją ir Vengriją, laikraščiui sakė K.Petkovas. „Die Welt“ duomenimis, už daugelį tiekimų galiausiai sumokėjo JAV ir Jungtinė Karalystė.
Dyzelino eksportas, taip pat per tarptautinius tarpininkus, buvo dar slaptesnis. Jis buvo ypač slaptas, nes degalai, kuriuos Bulgarija gabeno į Ukrainą, buvo gaminami iš rusiškos naftos, netoli Burgaso prie Juodosios jūros esančioje naftos perdirbimo gamykloje, kurią valdo Rusijos bendrovė „Lukoil“.
„Sunkvežimiai ir cisternos reguliariai vyko į Ukrainą per Rumuniją, o kai kuriais atvejais degalai buvo kraunami ir į krovininius traukinius, – atskleidė šalies finansų ministras A.Vasilijevas. – Bulgarija tapo viena didžiausių dyzelino tiekėjų Ukrainai, eksportuojanti maždaug pusę Burgaso naftos perdirbimo gamyklos produkcijos.“
D.Kuleba patvirtino šiuos tiekimus, pabrėždamas, kad jie atkeliavo „kritiniu metu“.
Maskva į tai atsakė žlugdančiomis kibernetinėmis atakomis ir žvalgybiniu puolimu (praėjusių metų kovo-birželio mėn. už šnipinėjimą iš Bulgarijos buvo išsiųsta 70 Rusijos diplomatų), taip pat jau balandžio 27 d. nutraukė dujų tiekimą labai priklausomai Bulgarijai.
Tačiau K.Petkovas sakė, kad gresiančią energetikos krizę išsprendė suorganizavęs du suskystintų dujų tanklaivius iš JAV, aiškiai parodydamas Vašingtonui, kad šis tiekimas yra „politinis signalas visai Europai, kad visada yra būdų, kaip išvengti priklausomybės nuo Rusijos“.
Birželį jo vyriausybė krito po balsavimo dėl nepasitikėjimo. Gruodį Bulgarijos parlamentas balsavo už tai, kad būtų oficialiai leista tiekti ginklus Ukrainai. Nuo šių metų pradžios „Lukoil“ naftos perdirbimo gamykla yra visiškai valdoma iš Bulgarijos ir siekia importuoti naftą iš kitų šalių.
K.Petkovas ir A.Vasilijevas sakė, kad jų antikorupcinė partija „Tęsiame pokyčius“ kovos visuotiniuose rinkimuose – penktuosiuose per dvejus metus – kurie, tikėtina, bus paskelbti šį pavasarį. Kad ir kokie būtų jų rezultatai, K. Petkovas yra įsitikinęs, kad jie parodė, jog „pasaulis be priklausomybės ir baimės“ nuo Rusijos yra įmanomas.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
