JAV ir jų sąjungininkėms sparčiai mažėja laiko atsiųsti galingesnių ginklų ir apmokyti Ukrainos karius jais naudotis prieš antruosius, galbūt lemiamus karo metus, kuomet Rusija gali pradėti naują atkaklų puolimą.
Tuo tarpu skaudžias humanitarines konflikto išlaidas ir Vakarų pagalbos reikalingumą atskleidė siaubinga Rusijos sparnuotųjų raketų ataka prieš devynių aukštų gyvenamąjį namą Dniepro mieste centrinėje Ukrainoje, per kurią žuvo 45 žmonės, įskaitant šešis vaikus.
Ši tragedija dar labiau išryškino neišprovokuoto karo žiaurumą. Ji taip pat pabrėžė, kad bet kokios viltys užbaigti karą derybų keliu yra labiau nei bet kada nutolusios, o tai, atrodo, lemiamu momentu suteikė Vakarų aljansui naujo ryžto ir vienybės.
Dabar partneriai Ukrainai teikia tankus ir šarvuotąją techniką. Keletas jų kartu su JAV siunčia priešraketines raketas „Patriot“ – veiksmai, kurie karo pradžioje būtų buvę draudžiami, siekiant išvengti dar didesnio V.Putino provokavimo.
Ukraina, atsižvelgdama į savo sunkią padėtį, visada norės daugiau. Ir nors būsimi Vakarų sprendimai galiausiai bus grindžiami jų pačių interesų vertinimu, neįmanoma ignoruoti Ukrainos agonijos ir narsumo konteksto.
„Pasaulis, kokį mes pažįstame, koks jis mums įprastas arba kokio siekiame, žlunga“, – antradienį Pasaulio ekonomikos forume Davose sakė Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska.
Vakarų veiksmai gali nulemti karo likimą
Klausimai, su kuriais dabar susiduria Vakarai, yra rimti, bet taip pat gerai pažįstami.
Kaip toli NATO turėtų eiti, kad patenkintų vis augančius Ukrainos poreikius gauti daugiau ir sudėtingesnių puolamųjų ginklų? Kokia yra Rusijos raudonoji linija prieš Vakarų veiksmus – galbūt branduolinio ginklo panaudojimas mūšio lauke, kuris galėtų atverti siaubingą naują karo amžių ir JAV bei Rusijos konflikto pavojų?
Taip pat kyla klausimas, kiek dar ilgai JAV ir Europoje išsilaikys ypatingų Vakarų pastangų gelbėti Ukrainą politinis pagrindas, net jei švelni žemyno žiema susilpnino V.Putino pastangas vykdyti energetinį karą prieš civilius gyventojus.
JAV prezidentas Joe Bidenas ir Vakarų lyderiai susidūrė su problema, kuri tapo dar aktualesnė po to, kai Ukraina pasipriešino ir netikėtai sugebėjo padaryti didelių nuostolių Rusijos kariuomenei.
Ar Vakarai pasiryžę padėti Ukrainai išstumti okupantą iš visos jos teritorijos? Šis tikslas ilgainiui gali sukelti nenuspėjamą politinę sumaištį Maskvoje ir net kelti grėsmę V.Putino išlikimui valdžioje. O gal jie apsiriboja pastangomis suteikti Ukrainai pakankamai kapitalo, kad ji galėtų išgyventi, bet ne laimėti?
Buvęs NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas Wesley Clarkas tikino, kad Vakarai turi padaryti daug daugiau, ypač po Dniepro išpuolio.
„Turime suteikti Ukrainai ginklų, kad ši galėtų išstumti Rusiją. Rusija nemažina savo veiksmų, V.Putinas mobilizuoja daugiau pajėgų. Jis planuoja dar vieną puolimą, – sakė W.Klarkas. – Puiku, kad duodame jiems 10 tankų iš Jungtinės Karalystės. Dešimt tankų? Ukrainai reikia 300, 500 tankų. Puiku, kad bandome jiems atsiųsti dar kelias haubicas. To nepakanka. Turime į tai žiūrėti rimtai“.
Intensyvi diplomatija dėl Ukrainos
Šie klausimai šią savaitę yra nepaprastai aktyvios diplomatinės veiklos abiejose Atlanto pusėse centre.
Antradienį J.Bidenas kalbėjosi su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir Ovaliniame kabinete priėmė Nyderlandų ministrą pirmininką Marką Rutte. Aukšto lygio JAV vyriausybės delegacija lankėsi Ukrainoje. JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley pirmą kartą išvyko į Lenkiją susitikti su savo kolega iš Ukrainos.
Visi šie lyderiai kalba apie didelius dalykus. Tačiau po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio emocingų prašymų suteikti daugiau pagalbos kalėdinio vizito Vašingtone metu Ukrainoje kyla klausimas, ar Vakarų lyderių dosnumas atitiks jų retoriką.
„Mes stipriname demokratinių vertybių apsaugą visame pasaulyje, įskaitant tvirtą paramą Ukrainai“, – antradienį J.Bidenas teigė M.Rutte.
Atsakydamas į tai, Nyderlandų lyderis pareiškė, jog istorija atsimins JAV indėlį teikiant pagalbą Ukrainai. „Noriu pagirti jus asmeniškai ir Jungtines Valstijas už Jūsų lyderystę“, – sakė M.Rutte.
Jo komentaras buvo priminimas apie neabejotinai istorinį J.Bideno vaidmenį atgaivinant Šaltojo karo aljansą prieš Rusiją. Tačiau jis taip pat buvo ypač aktualus dėl dviejų priežasčių.
Pirma, J.Bideno palikimas Ukrainoje mažai ką reikš, jei Vašingtonas ir toliau nefinansuos bei neginkluos V.Zelenskio pajėgų tol, kol tęsis konfliktas. Tai reiškia, kad neišvengiamai JAV politikos logika veda į gilesnį įsitraukimą, net jei jis nebus toks didelis, kaip tikisi V.Zelenskis, ir greičiausiai sukels naujų nesutarimų su Maskva ir naująja Atstovų Rūmų dauguma.
Antra, M.Ruttes nurodymas į rizikas parodo, kad, nepaisant sąmyšio, kuris kilo rastų įslaptintų J.Bideno dokumentų, prezidentas veikia kur kas didesnėje arenoje, turinčioje rimtų padarinių nacionaliniam saugumui ir jie atsilieps dar ilgai po to, kai naujausias Vašingtono skandalas nurims.
Atsižvelgdamas į tai, valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį netiesiogiai pripažino naujausius artėjančius JAV pagalbos pokyčius, kurie karo pradžioje būtų buvę neįsivaizduojami.
„Vystantis šiai agresijai, keitėsi ir mūsų pagalba Ukrainai“, – sakė jis spaudos konferencijoje su Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretoriumi Jamesu Cleverly.
„Jei pažvelgtumėte į trajektoriją nuo „Stinger“ iki „Javelins“, nuo HIMARS iki „Bradley“ kovos mašinų bei „Patriot“ raketinių sistemų, mes nuolat teikėme tai, ko reikia Ukrainai, ir tai darėme tai prognozuodami tolimesnius karo veiksmus“, – sakė A.Blinkenas.
Po jo komentarų Nacionalinės saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Johnas Kirby tikino, kad nauji pranešimai apie ginkluotę ir pagalbą gali būti paskelbti galbūt jau šios savaitės pabaigoje. Jis nepasakė, ar JAV taip pat siųs tankus į Ukrainą. Tuo tarpu J.Cleverly aiškino, kad V.Putinas turi suprasti, jog Jungtinė Karalystė turės strateginės ištvermės likti su Ukraina iki pat pabaigos.
„Dabar mes pripažįstame, kad jiems reikia pajėgumų siekiant atstumti okupantus rytuose bei pietuose“, – sakė J.Cleverly.
Tuo tarpu Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pažadėjo neatsisakyti paramos Ukrainai.
„Per pastaruosius metus jūsų šalis sujaudino pasaulį ir įkvėpė Europą, ir galiu jus patikinti, kad Europa visada bus su jumis“, – sakė U. von der Leyen Davose po O.Zelenskos kalbos.
Vakarų retorika remiant Ukrainą retai kada būdavo tokia griežta.
Artimiausios dienos parodys, ar pažadai teikti karinę pagalbą atitinka šį ryžtą.
Parengta pagal CNN inf.
