Trijų partijų vyriausybė nori atsisakyti ketvirtą penktadienį po Velykų švenčiamos šventės, vadinamos Store Bededag arba Didžiosios maldos diena. Jie sako, kad sutaupyti pinigai bus panaudoti gynybos finansavimui didinti; oficialioje sąmatoje teigiama, kad tai sustiprintų struktūrinį valstybės balansą maždaug 3 mlrd. kronų (apie 404 mln. eurų) per metus.
Šiuo metu Danijos darbuotojai turi iki 11 valstybinių švenčių dienų; šis skaičius mažesnis tais metais, kai Kalėdos ir Naujieji metai sutampa su savaitgaliais. Antradienį parlamentui buvo pateiktas įstatymo projektas, kuriuo siūloma panaikinti Store Bededag šventę.
Socialdemokratų, centro dešiniųjų liberalų ir centro nuosaikiųjų vyriausybė dirba tik nuo gruodžio 15 dienos, o koalicija siekia NATO iškelto tikslo iki 2030 metų skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos reikmėms, iš dalies reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą.
Tačiau potencialus šventės, sukurtos daugiau nei prieš 300 metų danų vyskupui sujungus kelias nedideles šventes, panaikinimas sukėlė aštrią reakciją visoje Danijoje. Beveik 6 mln. gyventojų turinčioje šalyje daugiau nei 73 proc. gyventojų priklauso liuteronų bažnyčiai, nors reguliariai bažnyčią lanko mažiau nei 3 proc. žmonių.
Profesinės sąjungos, tradiciškai artimos M. Frederiksen socialdemokratams, paskelbė internetinę peticiją, kurią pasirašė daugiau kaip 405 000 žmonių, kad „pasiųstų aiškų signalą vyriausybei: reikia atsisakyti planų panaikinti Didžiosios maldos dieną“.
10 Danijos liuteronų vyskupų savo ruožtu kalbėjo apie „pažeistą pasitikėjimą“ ir teigė, kad su jais net nebuvo konsultuojamasi prieš šį žingsnį.
Danijos, kur politinis sutarimas yra įprastas dalykas, opozicija susivienijo ir pažėrė retos kritikos vyriausybei.
„Vyriausybė užkerta kelią likusiems“, – sakė Pia Olsen Dyhr, kairiosios Socialistų liaudies partijos, kuri anksčiau buvo M. Frederiksen socialdemokratų sąjungininkė, lyderė.
Centro dešiniųjų Konservatorių partijos vadovas Sorenas Pape Poulsenas sakė, kad „man svarbu apsaugoti mūsų kultūrą, istoriją, vertybes ir gilias šaknis, kuriomis remiasi mūsų visuomenė“, ir pavadino planus panaikinti šventę klaida.
Kai kurie vyriausybės planui pritariantys darbdaviai nerimauja, kad jis bus iškeltas jų ir profesinių sąjungų derybose dėl darbo užmokesčio ir darbo sąlygų. Danijoje vyriausybė tradiciškai nesikiša į šiuos klausimus.
„Vyriausybė neturi teisės panaikinti valstybinių švenčių dienų ar laisvadienių, nepasitarę su mumis“, – sakė profesinės sąjungos. Jos iškėlė idėją surengti referendumą šiuo klausimu.
Valdantieji 179 vietų parlamente turi 89 mandatus, o juos remia keturi įstatymų leidėjai, atstovaujantys pusiau nepriklausomoms Danijos teritorijoms – Grenlandijai ir Farerų saloms.
Pirmasis įstatymo dėl šio pakeitimo svarstymas numatytas vasario 2 dieną. Trečiojo ir galutinio svarstymo data dar nepaskelbta. Jei įstatymas bus priimtas, Didžioji maldos diena nuo 2024 metų nebebus valstybinė šventė.
