Portalo „The Insider“ tyrimo duomenimis, šį verslą valdo Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino dukters Jekaterinos Tichonovos draugas Aleksejus Repikas.
Pabrėžiama, kad rečiausių vynų, kuriais nuo karo pradžios Rusijoje daugiau nebeprekiaujama, dabar galima rasti elitiniuose restoranuose, priklausančiuose A.Repikui ir jo partneriui Ivanui Sibirevui – Rusijos oligarcho Genadijaus Timčenkos įmonių aukščiausio rango vadovui. G.Timčenka yra artimas V.Putino draugas.
Vynai importuojami prisidengiant „pavyzdžiais sertifikavimui“, taip smarkiai sumažinant muito mokesčius.
Iškilo nežinomas importuotojas
Kitaip nei visiškas Australijos ir JAV vynų importo embargas, ES sankcija atrodė kaip simbolinis apribojimas, nes tokių prabangių vynų dalis nesiekė 1 proc. viso tiekimo į Rusiją apimties. Tiesiog europiečiai pabandė palikti Rusijos turtuolius be „Grands Crus de Bourgogne“ ir „Bordeux“, nekišdami pagalių į eilinių vyno gamintojų ratus.
Tačiau praktiškai ši priemonė paskatino šešėlinio importo ir naujo tipo importuotojų atsiradimą.
Praėjusių metų pabaigoje mažai žinoma bendrovė „Ryatiko“, priklausanti farmacijos milžinės „R-Pharm“ savininkui A.Repikui, į Rusiją atvežė vienus brangiausių pasaulyje vynų. Beveik 200 rečiausių pavadinimų vynų (iš viso 800 butelių) vien praėjusių metų pabaigoje atkeliavo apeinant ES sankcijas.
Dešimčių butelių vien pirkimo kaina viršijo milijoną rublių (13 tūkst. eurų) už vienetą. Ir esmė – ne tik kosminės kainos, bet ir tai, kad šių rūšių vyno nėra taip paprasta gauti.
Aukščiausios kokybės vyno rinka nuo tradicinio segmento skiriasi ne tik brangumu, bet ir pasiūlos kiekiu: geriausių daryklų vynų paklausa daug kartų viršija pasiūlą.
Pavyzdžiui, iš 2007 m. kultinis Burgundijos „Domaine Leroy“ iš Musigny vynuogyno pagamino vos 608 butelius. Dėl teisės gauti šio vyno varžosi labiausiai žinomi platintojai visame pasaulyje: nuo Didžiosios Britanijos ir JAV iki Japonijos ir Honkongo. Todėl tokie vyndariai savo produkciją parduoda pagal išankstines kvotas – pašaliniam pirkėjui, norinčiam tiesiai iš gamintojo įsigyti ypatingos rūšies gėrimo, bus tiesiog atsakyta, nukreipiant jį pas platintoją.
Žinant tokią situaciją, naujojo Rusijos vyno importuotojo pristatyti 200 pavadinimų vynų atrodo visiška fantastiška. Vienas apie alkoholio rinką rašantis „Telegram“ kanalas pirmasis atkreipė dėmesį į brangiausių pasaulyje vynų atsiradimą Rusijoje: jį nustebino kontrastas tarp senų ir naujų „Ryatiko“ importuojamų prekių. Įmonė, anksčiau iš Japonijos gabenusi įvairius produktus – nuo marinuoto imbiero iki stimuliatorių raumenims – netikėtai deklaravo itin brangų importą iš Burgundijos.
Remiantis Federalinio alkoholio produkcijos registro duomenimis, nuo praėjusio lapkričio 23 d. buvęs sojos padažų tiekėjas į Rusiją įvežė beveik 200 geriausių vyno rūšių iš Burgundijos, Bordo (Prancūzija) ir Pjemonto (Italija).
Kainos pakilo į stratosferą
„Ryatico“ per tris dienas importavo elitinius gėrimus iš visų penkių Bordo vyno daryklų, gavusių aukščiausią statusą šios rūšies vynų klasifikacijoje 1855 m. tarptautinėje Paryžiaus parodoje: „Chateau Haut-Brion“, „Chateau Lafite Rothschild“, „Chateau Latour“, „Chateau Margaux“ ir „Chateau Mouton Rothschild“. Į Rusiją vėl pateko „Domaine de la Romanee-Conti“ vynai, kuriuos dievino Liudviko XV mylimoji madam Pompadour.
Jei „Ryatiko“ importą vertintume pagal vidutines „WineSearcher“ pateikiamas kainas pasaulyje, tai vien 2022 m. lapkritį ir gruodį įmonė į Rusiją įvežė vynų už 3,902 mln. eurų. Jeigu buteliai įsigyti geros būklės, o pardavėjas turėjo jų kilmės garantiją, ši kaina galėjo būti kur kas didesnė. Kalbama tiktai apie pirkimo kainą, kurioje neatsižvelgiama į pristatymo kainą ir mokesčius bei akcizus.
„The Insider“ pabrėžia, kad už šiuos pinigus 300 Rusijos mokyklų būtų galima įrengti šildomus tualetus, o atsižvelgiant į tai, kad tai tik dviejų mėnesių importas, metinės sumos pakaktų visiems 2000 Rusijos mokyklų, kuriose vis dar nėra šildomų tualetų.
„Ryatiko“ į Rusiją įvežtoje kolekcijoje atsidūrė pasirodė unikalūs XX a. vynai. Pavyzdžiui, legendinis vyndarys Henry Jayer kasmet pagamindavo kiek daugiau nei 1000 butelių „Richebourg“ iš to paties pavadinimo vynuogyno vyno. 1987-ieji buvo paskutiniai jo pasirodymo metai, o 2006-aisiais mirė pats H.Jayer. Šie du įvykiai tiesiogine prasme pakylėjo kainas į stratosferą.
1984 m. derliaus butelis „Henry Jayer Richebourg“ buvo parduotas „Christie's“ aukcione 2020 m. už 207 tūkst. eurų. O 2022 m. neseniai buvęs sojų padažų importuotojas „Ryatiko“ į Rusiją atvežė dešimt butelių „Henry Jayer“, įskaitant „Richebourg“ iš tų pačių 1984 m.
„Ryatiko“ tiekiamų produktų sąraše puikavosi 1929 m. „Chateau Haut-Brion“, 1947 m. „Chateau Cheval Blanc“, 1961 m. „Chateau la Mission Haut Brion“ – šie pavadinimai ir gamybos metai audrina vaizduotę.
Sandėliai Baltijos šalyse
Tokių vynų nebūtų buvę įmanoma nusipirkti be Europos įmonių, padėjusių apeiti sankcijas, pagalbos.
„The Insider“ teigimu, didžioji dalis alkoholio importo į Rusiją keliauja per Baltijos šalis. Rusijos muitinės taisyklės reikalauja, kad alkoholio banderolės būtų užklijuojamos prieš įvežant produkciją į Rusijos teritoriją.
Tuo tikslu dauguma Rusijos importuotojų nuomojasi sandėlius Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, kur ant importuojamų butelių klijuojami banderolės ir rusiškos etiketės. Prasidėjus karui Rusijos vyriausybė pradėjo šį klijavimo eksperimentą Rusijoje, tačiau didžioji dalis alkoholio iki šiol įvežama pagal seną schemą.
Antrasis variantas – pasinaudoti Europos įmonėmis-tarpininkėmis, kurios gali gauti vyną iš Europos gamintojų rinkos kainomis, o vėliau jas „koreguoti“ Rusijos pirkėjui.
Ir trečias variantas – fiktyvus pervežimas per Rusijos teritoriją į kitas Muitų sąjungos (jai priklauso dalis buvusių sovietinių respublikų) šalis. Pavyzdžiui, dokumentuose krovinio pirkėja gali būti Kazachstano įmonė, kuriai prekės bus pristatomos per Rusiją. Tranzito per Rusijos teritoriją metu gavėjas iš Kazachstano atsisako krovinio ir nauji dokumentai išduodami jau pirkėjui Rusijoje.
Nepatogios verslui muitinės formalumų taisyklės, anot „The Insider“, pasirodė naudingos siekiant apeiti sankcijas: garbingi europiečiai gamintojai siunčia savo produkciją į Europą, o visą sankcijų apėjimo riziką prisiima įmonės-tarpininkės.
D.Medvedevas gėrė, bet nemokėjo
Paviršutiniškai su Rusijos realybe susipažinęs žmogus gali nustebti: kas ims švaistyti milijonus rublių už butelį vyno, kurį išgers per porą valandų. Tačiau Maskvos someljė atsakymas į šį klausimą yra gerai žinomas.
2017 m. leidinys „Sobesednik“ paskelbė tiekimo sutartį, kurią Kremliaus „Maisto kombinatas Nr.4“ sudarė su oligarcho Telmano Ismailovo kompanija AST.
Sutarties dėl alkoholio tiekimo Valstybės Dūmos, Federacijos tarybos ir Apskaitos rūmų reikmėms priede buvo įrašyti 2001 m., 2002 m. ir 2005 m. vynai „Romanee-Conti“, kainuojantys atitinkamai 16 tūkst. eurų, 17,5 tūkst. eurų ir 20 tūkst. eurų už vieną butelį.
Tuo metu aukščiausiai Europoje įsikūrusio restorano „Sixty“ darbuotojai pasakojo apie 2014 m. Dmitrijaus Medvedevo surengtą pokylį. Restoranas 62-ajame aukšte dangoraižyje Maskvoje buvo visiškai uždarytas tuomečio premjero šventei. D.Medvedevas išrinko brangiausią vyno sąraše buvusį butelį (paaiškėjo, kad tai būtent „Romanee-Conti“), ironiškai pakomentuodamas: „Bankas VTB sumokės“.
Rusijos valstybinės statistikos agentūros „Rosstat“ duomenimis, 17,6 mln. rusų gyvena už mažiau nei 13 500 rublių (180 eurų) per mėnesį. Toks žmogus turėtų taupyti 24 metus, kad uždirbtų buteliui 2003 m. „Romanee-Conti magnum“, neišleisdamas nė kapeikos maistui ir būstui.
Parengta pagal „The Insider“
