Vakarų derybininkai jam pasiūlė dvi galimybes, pirmadienio vakarą sakė A. Vučičius: arba priimti planą, arba nutraukti derybas dėl narystės ES ir netekti užsienio investicijų.
Susidūręs su tokiu pasirinkimu, jis „pasisakė už kompromiso kelią, kad ir koks prieštaringas jis būtų“, – sakė Serbijos prezidentas spaudos konferencijoje, kurią tiesiogiai transliavo televizija.
Kosovas, kuriame šiandien gyvena beveik vien etniniai albanai, anksčiau priklausė Serbijai, bet nuo 2008 metų yra nepriklausomas. Serbija nepripažįsta savo buvusios provincijos valstybingumo ir reiškia pretenzijas į Kosovo teritoriją.
2022 metų pabaigoje įtampa tarp etninių serbų ir albanų šiaurinėje Kosovo dalyje vėl išaugo po to, kai buvo suimtas serbų tautybės buvęs policijos pareigūnas, įtariamas kurstęs išpuolius prieš rinkimų komisijos pareigūnus.
Atsakydami į tai kovingai nusiteikę serbai dešimtyje regiono vietų pastatė barikadas ir užblokavo privažiavimo kelius prie dviejų sienos perėjimo punktų į Serbiją.
Vokietijos ir Prancūzijos pasiūlyme, be kita ko, numatyta, kad Serbija ir Kosovas neprivalo oficialiai pripažinti vienas kito, tačiau turėtų abipusiškai pripažinti vienas kito valstybingumo egzistavimą dabartinių sienų ribose. Serbija pirmiausia turi nustoti blokuoti Kosovo prašymus tapti tarptautinių organizacijų nariu – dabar ji tai daro aktyviai remiama Rusijos.
„Nėra jokios kalbos apie tai, kad mes remtume Kosovo stojimą į JT, tačiau de facto pritartume jo narystei“, – sakė A. Vučičius. Tačiau kol kas dar niekas nenuspręsta, pridūrė jis. Galiausiai sprendimą turės priimti Serbijos parlamentas ir „galbūt žmonės“.
