Pietų Korėja labai nori įtikinti vis labiau nerimaujančią savo visuomenę vadinamaisiais Amerikos išplėstiniais atgrasomaisiais įsipareigojimais, Šiaurės Korėjai pernai pasiskelbus „negrįžtamai“ branduoline galia ir kone kas mėnesį vykdžius uždraustus ginklų bandymus.
L. Austinas ir Pietų Korėjos gynybos ministras Lee Jong-supas sutarė plėsti bendras karines pratybas, atsižvelgiant į Pchenjano „tęsiamas provokacijas“, įskaitant neseniai įvykusį dronų įsiveržimą, sakoma jų pareiškime.
Karinė įtampa Korėjos pusiasalyje 2022 metais smarkiai padidėjo, Pchenjanui įvykdžius rekordiškai daug ginklų bandymų, įskaitant jo pažangiausios tarpžemyninės balistinės raketos paleidimą.
Gruodžio 26 dieną Šiaurės Korėja per sieną pasiuntė penkis dronus – tai buvo pirmas toks incidentas po penkerių metų pertraukos – priversdama Seulą pasiųsti savo karo lėktuvus.
L. Austinas ir Lee Jong-supas sutarė „šiemet toliau plėsti ir didinti bendrų pratybų lygį ir mastą“, spaudos konferencijoje Seule sakė korėjiečių ministras.
To reikia dėl „saugumo aplinkos pasikeitimų, įskaitant Šiaurės Korėjos pastarojo meto bandymus tobulinti savo branduolinę ir raketų programas“, sakė jis.
Abi sąjungininkės vasario mėnesį surengs „pratybas prie stalo“, siekdamos pagerinti komunikaciją dėl Pchenjano atgrasymo ir atsako į jo branduolinius grasinimus galimybių.
„Surengsime virtinę pratybų prie stalo, kad... dėl visko sutartume“, – toje pačioje spaudos konferencijoje sakė L. Austinas.
Bet kokios bendros JAV ir Pietų Korėjos karinės pratybos siutina Pchenjaną, laikantį jas invazijos repeticijomis ir dažnai atsakantį į jas grasinimais bei savo pratybomis.
Branduolinis atgrasymas
L. Austinas, kaip gynybos sekretorius, Seule lankosi trečią kartą. Jis taip pat susitiko su Pietų Korėjos prezidentu Yoon Suk-yeolu.
Šį mėnesį Yoon Suk-yeolas pasiūlė apsvarstyti galimybę šaliai pačiai įsigyti branduolinių ginklų. Tai pirmas kartas per kelis dešimtmečius, kai Pietų Korėjos prezidento pareigas einantis politikas iškelia tokią idėją, ir tai atspindi šalyje augantį susirūpinimą JAV saugumo įsipareigojimų patikimumu.
Tačiau Yoon Suk-yeolo administracija vėliau atsisakė tų komentarų ir pabrėžė, kad Pietų Korėja remia pasaulinį branduolinių ginklų neplatinimą.
L. Austinas antradienį pakartojo, kad Amerika yra įsipareigojusi dėl išplėstinio atgrasymo, ir sakė, kad JAV karinės priemonės, ypač branduolinės pajėgos, atgraso nuo atakų prieš Vašingtono sąjungininkes.
Šis įsipareigojimas apima „visą JAV gynybos pajėgumų spektrą, įskaitant mūsų įprastinius branduolinius ir raketinės gynybos pajėgumus“, sakė jis.
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas neseniai paragino „eksponentiškai didinti“ Pchenjano branduolinį arsenalą, įskaitant masinę taktinių branduolinių ginklų gamybą ir naujų raketų branduoliniams atsakomiesiems smūgiams kūrimą.
Kim Jong Unas sakė, kad Šiaurės Korėja privalo 2023 metais, reaguodama į JAV ir Pietų Korėjos „priešiškumą“, „nepaprastai sustiprinti karinius raumenis“.
L. Austino vizitu siekiama „sklaidyti augantį Pietų Korėjos visuomenės ir politikų susirūpinimą dėl to, ar Jungtinėmis Valstijomis galima pasitikėti dėl jos išplėstinio atgrasymo“, naujienų agentūrai AFP sakė Pietų Korėjos vyriausybės finansuojamo Korėjos nacionalinio susivienijimo instituto atstovas Hong Minas.
„Sutartu detaliu JAV priemonių rinkiniu... bendroms pratyboms Vašingtonas, kaip atrodo, labai nori išsklaidyti tokį susirūpinimą“, – pridūrė Hong Minas.
