Jungtinių Valstijų geologijos tarnybos duomenimis, pirminis 7,8 balo stiprumo žemės drebėjimas įvyko 4.17 val. vietos laiku. Po jo Turkiją sukrėtė dešimtys požeminių smūgių, įskaitant neįprastai stiprų 7,5 balo drebėjimą, nurodo JAV geologijos tarnyba.
Pirminis žemės drebėjimas, įvykęs netoli Gaziantepo miesto pietų centrinėje Turkijos dalyje, buvo stipriausias per daugiau nei 20 metų. Paieškos ir gelbėjimo komandoms išsiskirsčius po visą šalį, Turkijos valdžios institucijos pranešė, kad žuvo mažiausiai 1498 žmonės.
Pranešama, kad šiaurės vakarų Sirijoje žuvo daugiau nei 800 žmonių. Nukentėjusi teritorija driekiasi per kelias provincijas ir fronto liniją tarp vyriausybės kontroliuojamų teritorijų vienoje pusėje ir Turkijos remiamos opozicijos kontroliuojamų teritorijų kitoje.
Kai kurie ekspertai apskaičiavo, kad žuvusiųjų skaičius gali siekti 10 000 ar daugiau, o Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas teigė negalintis prognozuoti, kiek dar jis gali išaugti.
Pranešama apie sugriautus pastatus didelėje teritorijoje nuo Sirijos Alepo ir Hamos miestų iki Turkijos Dijarbakyro, esančio už daugiau kaip 330 km į šiaurės rytus. Pasak R. T. Erdogano, vien Turkijoje sugriuvo beveik 3 000 pastatų.
Pietų Turkijos mieste Iskenderune gyvenanti lietuvė Ieva Morta Baltacioglu portalui lrytas.lt pasakojo, kad pajutus drebėjimą iškart pašoko su vaikais iš lovos.
„Pasislepėme po stalu, stengėmės sukurti gyvybės trikampį, kad išsigelbėtume, – teigė pašnekovė. – Šis žemės drebėjimas labai ilgai truko, jis buvo stiprėjantis. Buvo baisu ir tos kelios minutės virto visa amžinybe, kaip baisiausias siaubo filmas“.
Ievos Mortos teigimu, kaip ir daugelis kitų šeimų, jie palaukė, kol pirmasis smūgis aprims, ir tik tada persikelė iš savo gyvenamosios vietos šeštajame aukšte į automobilį, kuriame praleido visą likusią naktį.
„Kuo esi aukščiau, tuo labiau siūbuoja visas namas“, – nurodė ji ir pridūrė, kad po žemės drebėjimo įspėjama, jog nereikėtų likti savo gyvenamojoje vietoje.
Turkijoje gyvenanti ir ten mokytoja dirbanti lietuvė pasakojo, kad po pirmojo drebėjimo „visas miestas išėjo į gatves“.
„Pradėjau gauti žinutes, kad kai kurie mano mokiniai yra užstrigę po griuvėsiais, kad kai kurie mūsų draugai taip pat po griuvėsiais. Ryte gavome žinių, kad dauguma jų išgelbėti, – pasakojo lietuvė. – Deja, buvo ir skaudžių praradimų. Tai yra neišvengiama tokiose situacijose“.
Moteris paatviravo, kad duodama interviu lrytas.lt portalui vis dar su šeima glaudėsi automobilyje. „Sėdime ir vėl – žemės drebėjimas, tačiau pakartotinis. Taip gali tęstis dvi savaites, netgi metus“.
„Mes esame mieste prie kalnų, kur vėjuota, lyja. Esame likę be elektros, šildymo, be galimybės apsistoti. Mūsų mieste uždarytos visos parduotuvės. Galima gauti kuro automobiliams, tačiau reikia laukti milžiniškose eilėse, – situaciją Iskenderūne aptarė Ieva Morta. – Kuro laukėme apie 2,5 val. Kai kurios duoninės atidarytos, tačiau mačiau, kad žmonės laukia labai ilgai. Žmogiškai pasijausti dar neturime tokios galimybės. Manau elektra neveiks apie savaitę“.
Pasak lietuvės, darbus drebėjimų nuniokotose vietose apsunkina pūga, liūtys ir šaltis, kurios Turkijoje prasidėjo šią savaitę. Iskenderune šiuo metu yra ne daugiau 10 laipsnių, kas Turkijoje yra palyginus vėsu.
„Kahramanmaraše yra labai daug sniego, tai jiems (gelbėtojams) rasti žmones dar sunkiau. Girdėjau, kad tas miestas visiškai sulygintas su žeme“, – pasakojo Ieva Morta. – Kaip šeima esame nežinioje. Kaip reikės sugrįžti į namus, kaip reikės vėl pradėti iš naujo gyvenimą. Stengiamės negalvoti, kokioje būsenoje namai, arba kaip grįžus reikės juose miegoti, kai žinai, kad sienos suskilę“.
Moteris pasakojo, kad antrojo drebėjimo metu su šeima buvo automobilyje ir matė griūvančius pastatus.
„Per antrąjį drebėjimą buvome automobilyje prie vieno apgriuvusio namo, laukėme prie benzino stotelės. Pajutome, kad visas automobilis linguoja. Buvo baisu, nes tu matai didelį pastatą šalia savęs, kuris gali užgriūti ant tavęs. Tu turi labai greitai reaguoti ir dar prisiminti, kad yra šimtas žmonių, kurie tuo pačiu metu reaguoja lygiai taip pat kaip tu.“
Turkija yra vienoje iš aktyviausių pasaulyje žemės drebėjimų zonų. Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas teigė, kad pirmadienio nelaimė buvo didžiausia šalyje nuo 1939 m., kai per Erzincano žemės drebėjimą Turkijos rytuose žuvo beveik 33 000 žmonių.
Pasak pašnekovės, regione, kuriame ji gyvena, dėl šios priežasties vyksta specialūs apmokymai. „Kaip reikėtų elgtis iš esmės žinojome. Vaikai nesupanikavo, jie žinojo, kad reikia slėptis, nuleisti galvą žemyn, reikia laikytis, visiems būti kartu“, – sakė Ieva Morta.
Turkijoje veikia Nelaimių ir nepaprastųjų situacijų valdymo tarnyba (AFAD), tai institucija, siekianti užkirsti kelią nelaimėms ir sumažinti su jomis susijusią žalą, nurodė pašnekovė. AFAD atsitikus bet kokioms stichinėms nelaimėms skuba į pagalbą, planuoja ir koordinuoja reagavimą po jų.
„Mūsų mieste, lyginant su Malatija ar Kahramanmarašu, nėra tiek daug sugriuvusių namų, tad mes dar laukiame pagalbos. Skubioji pagalba buvo nukreipta į labiau suniokotus Turkijos miestus“, – sakė pašnekovė.
Nepaisant to, kad pagalbos lietuvės gyvenamoje vietovėje buvo vis dar laukiama, anot lietuvės, visi žmonės vieni kitiems labai padeda.
„Vieno iš pažįstamų tėtis liko po griuvėsiais. Visi iškart mobilizavosi, nuvažiavo į vietą ir ištraukė jį“, – jautria istorija dalinosi Ieva Morta.
Alanijos priemiestyje gyvenanti lietuvių bendruomenės pirmininkė Turkijoje Elena Malašauskaitė lrytas.lt portalui papasakojo, kad irgi juto žemės drebėjimą.
„Naktį aš ir vyras pribudome nuo virpesio. Kadangi tai nutiko ne pirmą kartą, nenustebau, nebuvo išgąsčio. Šiame regione juntame tik drebėjimų atgarsius, tai lauki kol praeis, – pasakojo 10 metų Turkijoje gyvenanti lietuvė. – Tačiau mus ganėtinai ilgai siūbavo, tad jau buvo įtarimas, kad gali būti negerai. Kai ryte pamatėme kiek paveiktų miestų, kiek paveiktų, žuvusių žmonių, buvo labai liūdna“.
Turkija yra didelio seisminio aktyvumo zonoje, regionuose skirtingai jutamas žemės drebėjimas – vienur stipriau, kitur silpniau. Tačiau, anot E.Malašauskaitės, niekas nekomentuoja tokių įvykių, kai jie nepadaro nieko blogo.
„Prieš tris savaites, vaikus išleidau į mokyklą ir pajaučiau, kad siūbuoja, svarsčiau, ar tikrai ir patikrinus internete – tikrai taip buvo“, – prisimena pašnekovė.
E.Malašauskaitės teigimu, šiandien po 2 savaičių žiemos atostogų turėjo atsidaryti mokyklos. „Šiandien buvo pirma diena išeiti į mokyklą. Vaikai išėjo, bet daugiau neis, kadangi didelė dalis Turkijos tokioje liūdnoje situacijoje“.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienio vakarą paskelbė septynių dienų nacionalinį gedulą žemės drebėjimo aukoms jo šalyje atminti.
Lietuvė pažymėjo, kad ir Alanijoje buvo paskelbtas prašymas dėl humanitarinės pagalbos, nurodytos vietos, į kurias galima nugabenti paramą.
„Buvo nurodyta atnešti elektrinius šildytuvus, patalynę, šiltus rūbus, batus vaikams ir suaugusiems, higienos reikmenis, maistą. Alanija paskelbė net 4 punktus, kur galima atvežti pagalbą. Paveiktuose regionuose yra žiema. Žmonėms tikrai reikia pasislėpti, – pasakojo pašnekovė. – Žinoma, ir kraujo rinkimas. Paskelbta vieta ir laikas, kur žmonės gali jo paaukoti, kadangi daug sužeistųjų“.
Lietuvių bendruomenės pirmininkės teigimu, yra tautiečių, kurie gyvena labiausiai drebėjimo nuniokotuose miestuose, tačiau kol kas apie nukentėjusius duomenų nėra.
„Laimei, niekas dėl rimtesnės žalos nesikreipia. Toliau socialiniuose tinkluose bendraujame su lietuviais iš paveiktų regionų. Yra keletas tautiečių iš Gaziantepo, Malakijos, taip pat kelios moterys iš Adanos, – nurodė E.Malašauskaitė. – Kas socialiniuose tinkluose bendrauja, tas atsiliepia, prįpažįsta, kad jie ne namie, kad negali sugrįžti, nes daugiabučiai, suskilinėjusiomis sienomis, į kuriuos pavojinga eiti. Todėl kas turi, lieka automobiliuose“.
Tuo metu Lietuvos ambasada Turkijoje išplatino „Facebook“ pranešimą, kuriame įspėja Lietuvos piliečius vengti kelionių į žemės drebėjimo epicentrą – Kahramanmarašo provinciją, taip pat į 9 aplinkines provincijas.
„Lietuvos ambasada Turkijoje šiuo metu neturi informacijos apie nukentėjusius Lietuvos Respublikos piliečius“, – nurodoma pranešime.
