7,8 balo stiprumo žemės drebėjimas, kurį lydėjo dar keli galingi smūgiai, ties geologinio lūžio linija esančioms teritorijoms Turkijos pietuose ir Sirijos šiaurėje smogė ankstyvą pirmadienio rytą.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, abiejose šalyse jis vienaip ar kitaip galėjo paveikti 23 mln. žmonių.
Vien Turkijoje požeminiai smūgiai sugriovė apie 5800 pastatų. Iš griuvėsių pavyko išgelbėti apie 9 tūkst. žmonių, bet baiminamasi, kad gerokai daugiau liko palaidota po plytomis ir betonu.
Turkijos šiauriniame Kachramanmarašo mieste, kuriame gyveno 1,2 mln. žmonių, ištisi daugiabučių kvartalai sulyginti su žeme. Kraupūs vaizdai ir panašaus dydžio Dijarbakyre, taip pat kituose miestuose tiek Turkijoje, tiek Sirijoje.
„Visa tai yra baisus košmaras. Tačiau kai kurie seismologai, pirmiausia Izraelio, praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio pradžioje prognozavo tokio masto niokojantį žemės drebėjimą šiame regione. Tada buvo sakoma, kad tai gali įvykti maždaug per 30 metų“, – radijui „Free Europe“ katastrofą komentavo regiono žinovas politologas Michailas Šereševskis.
Anot jo, žemės drebėjimo tema Turkijoje bus labai politizuota, nes birželio mėnesį vyks visuotiniai rinkimai, šalyje laikomi bene svarbiausiais per pastarąjį šimtmetį, – jų rezultatai lems, kuria kryptimi Turkija žengs šiuo pasaulinių neramumų laikotarpiu.
„Jeigu vyriausybės teikiama pagalba bus didelė ir maksimaliai savalaikė, prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir jo valdančioji Teisingumo ir plėtros partija šioje situacijoje, nors ir skamba ciniškai, netgi galės laimėti papildomų taškų. Bėdos ištikti žmonės laukia paramos, jiems reikia maisto, vandens, medikų pagalbos, šilumos, bendravimo, jie jaučiasi bejėgiai.
Ir tikisi, kad Turkijos valstybė juos apsaugos, – teigė M.Šereševskis. – Manau, kad R.T.Erdoganas tai supranta ir todėl greičiausiai stengsis siųsti daug pagalbos nukentėjusioms vietovėms ir kiek įmanoma plačiau nušviesti savo veiklą žiniasklaidoje.“
Politologas neabejoja, kad Turkijos opozicija irgi neliks nuošalyje, – stengsis paremti aukas, nes opozicijos atstovai kontroliuoja didžiausių šalies miestų savivaldybes ir turi tam tikrų finansinių išteklių. Panašu, kad R.T.Erdogano priešininkai irgi trauks politines kortas.
„Turkijos televizijose vienas japonų seismologas komentavo stichijos padarinius. Japonija yra pavojingoje zonoje, kur nuolat vyksta žemės drebėjimai.
Seismologas pabrėžė, kad jo šalyje namai nesugriūva net ir nuo 9 balų stiprumo smūgių, – aiškino M.Šereševskis. – Žinoma, Japonija turi specialių technologijų, pritaikytų tokiai gyvenimo realybei, ir apskritai yra labai išsivysčiusi šalis moksliniu, techniniu ir ekonominiu požiūriu.
Bet ir Turkija yra moderni valstybė, šiandien toli pažengusi pramoniniu ir techniniu lygiu. Anksčiau ar vėliau bus imta ieškoti kaltųjų ir opozicija turės galimybę užduoti valdžiai neparankius klausimus.“
Valdant R.T.Erdoganui pastaruosius du dešimtmečius Turkijoje vykdoma plataus masto būsto statybų politika.
Vyriausybė šiai sričiai teikia didelę reikšmę, nes tai yra socialinio paketo, kurį prezidentas pasiūlė šaliai ir dėl kurio išlaiko atitinkamą populiarumą, dalis.
„Yra įtakingų didelių privačių įmonių, kurios gauna valstybinius statybos užsakymus.
Daugelis jų susijusios su valdančiąja partija ir jos vadovybe. Kartkartėmis pasirodo kaltinimų korupcija su statybų verslininkais susijusiems pareigūnams. Ir greičiausiai opozicija paklaus: „Tai kaip jūs statėte, jeigu namai taip griūva? Kodėl tiek daug aukų? Kodėl nenaudojote specialių technologijų?“ – samprotavo M.Šereševskis.
Politologas pabrėžė, kad tai ne pirmi požeminiai smūgiai šiame regione. Po žemės drebėjimo 1999 m. Turkija įvedė griežtus statybos normatyvus. Bet opozicijos šalininkai teigia, kad visų techninių protokolų nesilaikyta arba jie labai sušvelninti, nes statybų sutartys buvo sudarytos su turtingais prezidento R.T.Erdogano draugais.
„Ir šie verslininkai taupė, nepaisydami saugos reikalavimų, kad gautų daugiau pelno, tikėdamiesi, jog gali išsisukti“, – aiškino M.Šereševskis.
Žinoma turkų žurnalistė ir tinklaraštininkė Asli Aydintasbas parašė: „Turkijos įstatymai dėl žemės drebėjimų yra griežti, bet per pastarąjį dešimtmetį visiškai nebuvo įgyvendinami. Apie daug ką teks kalbėtis, bet ne šiandien, kai esame susikoncentravę į gyvybių gelbėjimą.“ (LR)
