Pastaraisiais metais šalių ryšiai smarkiai pablogėjo, Vašingtonui įvedus daugybę sankcijų dėl kairiųjų pažiūrų prezidento Danielio Ortegos susidorojimo su Nikaragvos politine opozicija.
Šie 222 kaliniai buvo sulaikyti per 2018 metų represijų bangą, kilusią po antivyriausybinių protestų, kurių metu buvo reikalaujama, kad D. Ortega atsisakytų valdžios.
A. Blinkenas ir užsienio reikalų ministras Denisas Moncada aptarė kalinių klausimą ir „konstruktyvaus dialogo svarbą“, sakoma JAV valstybės departamento atstovo spaudai Nedo Price‘o pranešime.
Po kelias savaites trukusių užkulisinių derybų su Vašingtonu D. Ortegos vyriausybė leido sulaikytiesiems užsakomuoju skrydžiu išvykti į Vašingtoną.
Anksčiau N. Price‘as sakė, kad visi grupės nariai sutiko vykti į JAV, išskyrus du, kurie nusprendė likti Nikaragvoje.
JAV pareigūnai teigė, kad leis buvusiems kaliniams pasilikti šalyje mažiausiai dvejus metus ir suteiks medicininę bei teisinę pagalbą.
Nikaragvos sostinės Managvos teismo pareigūnas sakė, kad kaliniai buvo „deportuoti“, ir pavadino juos „tėvynės išdavikais“.
Nikaragvos įstatymų leidėjai ėmėsi veiksmų dėl pilietybės atėmimo iš disidentų – kad šis projektas taptų įstatymu, dėl jo bus balsuojama šiais metais.
Jiems suteikti pilietybę pasisiūlė Ispanija.
Vienas iš sulaikytųjų, katalikų vyskupas Rolando Alvarezas, atsisakęs vykti į Vašingtoną, penktadienį buvo nuteistas kalėti 26 metus, iš jo atimta pilietybė ir paskirta bauda.
1990 metais pralaimėjęs rinkimus, 2007 metais D. Ortega grįžo į valdžią ir nuo to laiko ėmėsi vis labiau autoritarinio valdymo, panaikindamas prezidento kadencijų apribojimus ir perimdamas visų valstybės grandžių kontrolę.
