Jungtinės Tautos: per žemės drebėjimą žuvo per 50 tūkst. žmonių

Vyriausiasis Jungtinių Tautų pareigūnas humanitarinės pagalbos koordinavimo srityje teigia, kad dėl žemės drebėjimų Turkijos ir Sirijos pasienio regione žuvo daugiau kaip 50 000 žmonių.

Vyriausiasis Jungtinių Tautų pareigūnas humanitarinės pagalbos koordinavimo srityje teigia, kad dėl žemės drebėjimų Turkijos ir Sirijos pasienio regione žuvo daugiau kaip 50 000 žmonių.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Vyriausiasis Jungtinių Tautų pareigūnas humanitarinės pagalbos koordinavimo srityje teigia, kad dėl žemės drebėjimų Turkijos ir Sirijos pasienio regione žuvo daugiau kaip 50 000 žmonių.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Feb 12, 2023, 12:02 PM

Oficialiais duomenimis, šiuo metu žuvusiųjų skaičius viršija 28 tūkst. Vien Turkijoje žuvo 24 617 žmonių. Naujausi pranešimai apie dar 3 574 žuvusius asmenis buvo gauti iš Sirijos.

„Esu įsitikinęs, kad skaičius išaugs dvigubai ar daugiau, ir tai kelia siaubą,“ interviu Sky News sekmadienį sakė Jungtinių Tautų humanitarinės pagalbos koordinatorius Martinas Griffithsas, lankydamasis nuniokotame Kachramanmarašaso mieste Turkijoje.

Jis gyrė gelbėjimo komandų darbą ir nuoširdų tarptautinį humanitarinį atsaką, bet nurodė, kad nelaimės mastas regione yra „labai, labai, labai sukrečiantis“.

M. Griffithsas yra koordinavęs pagalbos teikimą daugelyje konfliktų, įskaitant ir Sirijoje vykstantį žiaurų pilietinį karą. Visgi jis pažymėjo, kad dešimčių tūkstančių žmonių netektis per vieną naktį yra kažkas neregėto tokiuose karuose.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: kodėl bankai ir toliau brangina paslaugas?