Nuo kovo mėn. didelį pietinį miestą okupavusioms Rusijos pajėgoms pasitraukus, o Maskvai patyrus didelę nesėkmę kare, šią įstaigą administruojantys rusai nusprendė paleisti šimtus ten laikomų kalinių.
Kalėjimo darbuotojas, atėjęs atidaryti Pavlo kameros durų, pasakė kaliniams: „Eikite, kur norite“.
Po daugiau nei aštuonių mėnesių dažnų grasinimų, smurto ir prievartos, kuriuos vykdė okupnantai, dauguma jų taip ir padarė.
„Visi išėjome“, – sakė Pavlo, pridurdamas, kad dauguma jų grįžo namo iš dalies todėl, kad ten buvo jų tapatybės dokumentai.
Kai lapkričio 11 d., netrukus po to, kai Ukraina atgavo Chersono kontrolę, Kijevui lojalūs kalėjimo darbuotojai sugrįžo į sulaikymo centrą, jame liko tik 11 kalinių. Prieš invaziją jų buvo 350.
Kai kurie iš tų, kurie išvyko, buvo sugrąžinti, o kai kurie pasidavė Ukrainos valdžios institucijoms. Tačiau dėl karo ir tebesitęsiančios Rusijos okupacijos pietų srityse prokurorų bylos prieš juos buvo sustabdytos, todėl kai kurie iš šių kalinių vėl buvo paleisti į laisvę.
RFE/RL Ukrainos tarnybos tyrimų skyrius „Schemes“ kalbėjosi su keliais iš šių kalinių praėjus savaitei po netikėto jų paleidimo.
Jų pasakojimai iliustruoja tiek kovą už teisinės valstybės atkūrimą Chersone, kurio gyventojų skaičius sumažėjo 80 proc. iki maždaug 60 000, tiek sunkias gyvenimo sąlygas Rusijos okupuotame kalėjime.
Pasak aukšto rango šaltinio įstaigoje, vasario pradžioje laisvėje liko 76 kaliniai iš Chersono sulaikymo centro, įskaitant asmenis, kuriems pareikšti kaltinimai žmogžudyste ir apiplėšimu.
Pavlo slapstėsi neilgai. Ukrainos policija netrukus grąžino jį ir jo bendrakeleivį Jurijų, kuriam pateikti kaltinimai ketinimu įvykdyti žmogžudystę ir apiplėšimą, kai jie nepateikė savo pasų kontrolės punkte.
„Visus greitai sugavo ir grąžino atgal“, – sakė Pavlo.
Per keturias dienas nuo Rusijos kariuomenės išvedimo Ukrainos teisėsauga į sulaikymo centrą grąžino 166 paleistus kalinius, pasak tuometinio Nacionalinės policijos vadovo Ihorio Klymenko.
Kai kurie pasidavė prie kelio užkardų, tvirtino Chersono srities prokuroras Pavlo Maškovskis. Vienas kalinys, tikino, kad nori išvengti naujų kaltinimų, nes jau artėja prie bausmės pabaigos.
Tačiau net ir grįžus į areštinę Pavlo ir Jurijaus teisinis statusas liko nežinioje. Jų bylos negalėjo būti nagrinėjamos, nes teismo pastatas, kuriame saugomi su jomis susiję dokumentai, yra Naujojoje Kachovkoje, netoliese esančiame Dniepro upės uostamiestyje, kurį tebekontroliuoja Rusija.
Negavę teismo leidimo toliau laikyti šiuos du vyrus, kalėjimo pareigūnai paprasčiausiai paleido Pavlo ir Jurijų į laisvę, kol teismas priims sprendimus jų bylose. Iš kalėjimo jie išėjo lapkričio 22 d.
Abu vyrai tvirtina esantys nekalti.
Pavlo teigė, kad teisėsauga perspėjo juos išėjus į laisvę vengti plėšikavimo, nesibastyti ir rasti galimybę produktyviai praleisti šį laiką, nes, kai tik reikalai išsispręs su teismais, jie vėl grįš į kalėjimą.
Jurijus teigė, kad abu vyrai negavo nė vienos grivinos, nors Ukrainos įstatymai numato finansinę paramą.
Tačiau Pavlo nesibaimina dėl ateities.
„Mes visi esame valstiečiai. Esame iš kaimo. Padėsime senukams, bus ką valgyti“, – sakė jis.
Prieš Rusijos pajėgoms užimant Chersoną 2022 m. kovo 1 d. aukštieji Ukrainos pareigūnai nedavė nurodymo evakuoti kalėjimų ir areštinių administratorių ar sulaikytųjų. Ukrainos teisingumo ministro pavaduotoja Olena Vysocka tokį sprendimą aiškino sunkumais koordinuojant veiksmus su kitomis valdžios institucijomis ir saugių vietų evakuojamiems asmenims trūkumu.
Todėl per daugiau nei aštuonis mėnesius trukusią Rusijos okupaciją Chersone sulaikymo centro gyventojų skaičius išaugo nuo 350 iki 435 kalinių, t. y. iki didžiausio įkalinimo centro galimo skaičiaus, teigia aukšto rango šaltinis įstaigoje.
Atskira patalpa, kurią rusų okupantai naudojo kaip sulaikymo centrą, tapo žinoma kaip kankinimų kamera.
Buvę belaisviai pasakojo apie žiaurius sumušimus ir elektrošoko naudojimą per tardymus. Viena pagyvenusi vietinė moteris teigė, kad ji ir kiti, eidami pro sulaikymo centrą, girdėjo riksmus, o naktimis – kulkosvaidžių šūvius.
Chersono srities prokuratūra tiria įtariamą kalinio mirtį centre, kuriame Rusijos okupacijos metais buvo laikomi Pavlo, Jurijus ir kiti.
Tiek Pavlo, tiek kitas buvęs kalinys minėjo apie mirtiną susišaudymą.
„Girdėjome, kad nušovė vieną žmogų, – sakė Pavlo. Jis pridūrė, kad visi tai girdėjo.
„Vieną vaikiną nušovė, tikrai žinau“, – sakė kita buvusi kalinė.
„Vaikinai buvo labai stipriai sumušti“, – sakė ji ir pridūrė, kad tai girdėjo iš daugelio kalinių ir įstaigos valgyklos virtuvės darbuotojų.
Moteris, kuri buvo nuteista už nusikaltimą, susijusį su narkotikais, ir į Chersono ikiteisminio sulaikymo centrą buvo perkelta iš rusų kalėjimo, turi būti paleista į laisvę 2025 m. Ji teigia, kad jos bausmė turėtų būti sutrumpinta dėl sunkumų, kuriuos ji patyrė rusams administruojant įkalinimo įstaigą.
Rusų kalėjimo prižiūrėtojai žiauriai žemino ukrainiečių sulaikytuosius, už kuriuos buvo atsakingi, pasakojo Pavlo. Kartais prižiūrėtojai grasindavo kaliniams rankinėmis granatomis arba šaudydavo iš ginklų į patį kalėjimą, teigė jis.
Rusų sargybiniai esą neleido diskutuoti ar klausinėti.
„Jei įeidavo pareigūnas, visi turėdavo atsisukti į langą, rankas laikydami už nugaros, – sakė buvusi kalinė. – Jokių judesių, jokio pasisukimo. Kai kurie buvo priversti atsiklaupti“.
Ji sakė, kad kalinėms moterims buvo leidžiama tik kartą per dvi savaites paskambinti savo šeimoms, bet tik tada, jei sunkiai dirbai ir to nusipelnei.
Dėl to, tęsė ji, kaliniai ne kartą dažė ar baltino tą patį daiktą, kad tik kažką padarytų ir galėtų gauti galimybę paskambinti. Ji pasakojo, kad pati dažnai dirbdavo iki 23 val. vakaro, kad gautų leidimą paskambinti savo 7 metų vaikui.
Ne ką geresnis buvo ir bendravimas su kaliniais vyrais.
„Įeidavo sargybinis rusas, koja atidarydavo duris ir sakydavo: „Visi kelkitės!“ arba „Atsigulkite veidu į grindis!“, – pasakojo Jurijus. – Trumpai tariant, valdant ukrainiečiams buvo geriau“.
„Prasidėjus okupacijai, Kijevui lojalūs kalėjimo darbuotojai iš karto išėjo. Tie, kurie liko, paprasčiausiai persiavė batus – kolaboravo“, – teigė ji.
„Jie pajuto savo galią, ėmė rodyti savo aroganciją, – tęsė ji. – Kaip? Dažniausiai išnaudodami čia esančius žmones“.
Iki šiol sulaikyti penki kalėjimo darbuotojai, įtariami išdavyste, sakė šaltiniai Chersono srities prokuratūroje.
Apygardos prokuroras P.Maškovskis pareiškė, kad jo tarnyba ieško dokumentų ir įrodymų apie kitus galimus kolaboravimo atvejus įkalinimo įstaigoje.
Kol kas įstaiga nebenaudojama. 2022 m. gruodžio 2 d. Rusijos šaudymas apgadino kai kuriuos jo pastatus. Likę kaliniai buvo perkelti į kitus Ukrainos kalėjimus.
Parengta pagal „Radio Free Europe/Radio Liberty“ inf.
