Tyrėjams pavyko gauti 17 puslapių dokumentą, kuriame išsamiai aprašyti Rusijos planai pajungti Baltarusiją ir panaikinti jos nepriklausomybę.
Dokumente plačiai aprašomi būsimi Rusijos žingsniai, kuriais siekiama iki dešimtmečio pabaigos visiškai kontroliuoti Baltarusijos politinę, ekonominę ir karinę sritis.
Dokumente teigiama, kad iki 2030 m. Baltarusija turi turėti bendrą su Rusija valiutą ir mokesčių sistemą, o jos žiniasklaidos erdvė turi būti kontroliuojama Rusijos. Baltarusijos kariuomenė turi atitikti Rusijos taisykles. Visa pagrindinė karinė produkcija turi būti perkelta iš Baltarusijos į Rusiją.
Pasak vienos Vakarų žvalgybos tarnybos atstovų, „Kyiv Independant“ kalbėjusių su anonimiškumo sąlyga, dviejų dalių dokumentas yra bendras kelių Rusijos tarnybų darbas.
Vakarų žvalgybos pareigūnas, tiesiogiai susipažinęs su dokumento kilme, sakė, kad prie nutekintuose failuose pateikto strategijos projekto dirbo Rusijos vidaus, užsienio ir karinės žvalgybos tarnybos.
Šaltinis teigia, kad dokumentą dar 2021 m. sukūrė Kremliaus Tarpvalstybinio bendradarbiavimo direktoratas.
Tyrėja nepriklausomai bandė patikrinti nutekintą dokumentą, pasitelkdami kelių skirtingų šalių žvalgybos tarnybas.
Vienos NATO valstybės narės žvalgybos pareigūnas tyrėjams patikino, kad dokumentas atrodo „tikėtinas ir autentiškas“. Tuo tarpu „Kyiv Independent“ šaltinis Ukrainos karinėje žvalgyboje teigė negalintis patvirtinti nutekintų dokumentų autentiškumo.
„Vertinant iš esmės, šis dokumentas niekuo nesiskiria nuo to, ko, galima manyti, Rusija nori iš Baltarusijos“, – sakė buvęs Estijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Raineris Saksas.
„Rusijos tikslai Baltarusijos atžvilgiu yra tokie patys, kaip ir Ukrainos“, – antrino JAV ambasadorius prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Michaelas Carpenteris.
„Tik Baltarusijoje ji remiasi prievarta, o ne karu. Jos galutinis tikslas tebėra visuotinė inkorporacija“, – pridūrė jis.
Slaptas Rusijos planas Baltarusijai
Nutekintame dokumente teigiama, kad galutinis Rusijos tikslas – iki 2030 m. užbaigti Rusijos ir Baltarusijos susijungimą į Maskvos valdomą sąjunginę valstybę.
Sąjunginė valstybė – tai viršvalstybinė sąjunga, kurią sudaro Baltarusija ir Rusija. Tokia idėja buvo sukurta 1999 m., o jos tikslas – galiausiai sujungti abi šalis į vieną.
Sąjunginės valstybės projektas buvo nustumtas į šalį iki 2018 m., kai Baltarusija paprašė nuolaidos rusiškai naftai. Kremlius sutiko sumažinti kainą mainais į politines paslaugas.
Pirmoje nutekinto dokumento dalyje Kremliaus tikslai išdėstyti etapais: trumpalaikiai (2022 m.), vidutinės trukmės (2025 m.) ir ilgalaikiai (2030 m.). Antroje dalyje nurodoma su planu susijusi rizika.
Rusijos tikslai apima teisės aktų suvienodinimą, abiejų šalių užsienio ir gynybos politikos suderinimą ir Rusijos kontrolės Baltarusijos politinėje, ekonominėje, kultūrinėje, žiniasklaidos srityse užtikrinimą.
„Dokumento (turinys) iš esmės atitinka tai, ką žinome apie Rusijos politinius tikslus Baltarusijos atžvilgiu nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio“, – sakė Stokholmo Rytų Europos studijų centro direktoriaus pavaduotojas Martinas Kraghas.
Pasak M. Krago, Rusijai niekada nebuvo poreikio jėga užvaldyti Baltarusiją.
Politinė ir karinė integracija
Pagrindinis tariamo plano tikslas – kad Maskva galutinai kontroliuotų Minsko politiką, ekonomiką ir kariuomenę.
Pasak nutekintų dokumentų, Baltarusijos valstybingumo praradimas turi būti palaipsniui įgyvendinamas per Sąjunginę valstybę.
2018 m. Rusija padarė pirmuosius bandymus atgaivinti Sąjunginės valstybės projektą, siūlydama vadinamąsias „integracijos programas“, kuriomis siekiama suderinti Baltarusijos teisės aktus su Rusijos teisės aktais.
Šios programos apėmė įvairias sritis – nuo bendros energetikos rinkos sukūrimo iki pinigų politikos suderinimo.
Politinė integracijos programa sukėlė Baltarusijos visuomenės pasipiktinimą, privertusį vyriausybę nepasirašyti viso paketo.
2021 m. lapkritį, praėjus metams po to, kai Rusija padėjo Baltarusijos diktatoriui Aliaksandrui Lukašenkai išlaikyti valdžią po suklastotų prezidento rinkimų, buvo pasirašytos 28 „integracijos programos“.
Į sąrašą nebuvo įtraukta politinė integracija.
Pagal nutekintą dokumentą, kurį gavo „Kyiv Independent“, politinės integracijos programa turėtų būti pasirašyta iki 2025 m.
Tuo tarpu trumpalaikiai tikslai nurodė Baltarusijai užbaigti konstitucinę reformą „remiantis Rusijos interesais“. 2022 m. vasarį buvo priimtos konstitucinės pataisos. Tarp 2022 m. tikslų Rusija taip pat esą įvardija „prorusiškų nuotaikų stiprinimą tarp politinio ir karinio elito“.
Tai sutampa su kitu nutekintoje strategijoje nurodytu Rusijos trumpalaikiu tikslu – „apriboti nacionalistinių ir provakarietiškų jėgų įtaką Baltarusijoje“.
2022 m. gruodžio mėn. duomenimis, žmogaus teisių stebėjimo tarnybos „LawTrend“ duomenimis, buvo uždarytos net 1 189 nepriklausomos visuomeninės organizacijos.
Teigiama, kad iki 2030 m. Rusija nori kontroliuoti Baltarusijos užsienio ir gynybos politiką, šalies valstybinę sieną ir turėti veiksmingas prorusiškas įtakos grupes.
Kalbant apie karinę strategiją, Rusija, regis, patikrino didžiąją dalį 2022 m. tikslų, kuriuose pirmiausia pasisakoma už Rusijos karinio buvimo Baltarusijoje išplėtimą.
Nors ir nenorėdamas skirti Baltarusijos pajėgų Rusijos karui prieš Ukrainą, A. Lukašenka suteikė V. Putinui didelę paramą.
2022 m. vasario 24 d. Rusijos kariai įsiveržė į Ukrainos šiaurę iš Baltarusijos teritorijos. Nuo to laiko Baltarusijos teritorija buvo naudojama kaip placdarmas Rusijos vykdomiems Ukrainos bombardavimams.
2022 m., atsižvelgdama į Rusijos tikslus, Baltarusija pagamino atsarginių dalių ir paslaugų Rusijos kariuomenei už 43,5 mln. dolerių, kad padengtų dėl tarptautinių sankcijų sumažėjusį Rusijos importą.
Teigiama, kad Kremliaus planuose numatyta iki 2030 m. perkelti gyvybiškai svarbių karinių prekių gamybą iš Baltarusijos į Rusiją.
Tarp nutekintame dokumente išdėstytų ilgalaikių užduočių yra ir bendros Rusijos ir Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų vadovybės sukūrimas.
Varšuvoje įsikūrusio Lenkijos tarptautinių reikalų instituto analitikė Anna Maria Dyner sakė, kad Rusijos strateginis tikslas – išlaikyti nuolatinį Rusijos karinį buvimą Baltarusijoje.
„Tokia padėtis garantuoja Rusijai didesnį saugumo stabilumą, t. y. visų pirma tam tikrą priedangą nuo NATO šalių, vykdant karinę operaciją Ukrainoje“, – sakė A. M. Dyner.
Su tuo sutinka ir Valerijus Sachaščius, į pensiją išėjęs Baltarusijos pulkininkas leitenantas, opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos sąjungininkas.
„Nemanau, kad Rusija išves savo karius iš Baltarusijos. Jie sukūrė infrastruktūrą Žiabraukoje ir Lunince, kad galėtų pasilikti“, – sakė jis, turėdamas omenyje Baltarusijos aerodromus, esančius šalia Ukrainos sienos.
Prekyba ir ekonomika
Nutekinta strategija demaskuoja akivaizdų Rusijos norą praryti Baltarusijos rinką.
Vienas iš pagrindinių tikslų, išdėstytų dokumente, yra iki 2022 m. suteikti Rusijos bendrovėms neribotas prekybos Baltarusijoje galimybes – šis užmojis sulaukė Baltarusijos verslo bendruomenės pasipriešinimo.
Pasak Baltarusijos analitinio centro BEROC ekonomisto ir vyresniojo tyrėjo Dzmitrijaus Kruko, Baltarusijos pareigūnai įvedė apribojimus, kad neleistų Rusijos bendrovėms įsigyti dėl sankcijų iš Baltarusijos rinkos pasitraukiančių Vakarų įmonių.
„Skandalingas dekretas, draudžiantis Vakarų investuotojams parduoti Baltarusijos įmonių akcijų paketus, įvestas 2022 m., greičiausiai buvo priimtas ne tiek siekiant paskatinti Vakarų investuotojus, kiek sulaikyti juos nuo išvykstančių įmonių pardavimo Rusijai“, – sakė D. Krukas.
2022 m. kovą A. Lukašenka pasirašė dekretą, kuriame buvo nurodytas Vakarų bendrovių, kurioms uždrausta parduoti savo akcijas Baltarusijos įmonėse, sąrašas. Remiantis dekretu, šiuo žingsniu buvo siekiama stabilizuoti Baltarusijos ekonomiką Vakarų sankcijų sąlygomis.
Nutekintame dokumente pateikiami trumpalaikiai planai, kuriuose numatyta išsaugoti ir plėsti ekonominius Rusijos ir Baltarusijos ryšius.
Rusijai tęsiant agresiją prieš Ukrainą nuo 2014 m. iki dabar ir pritaikius Vakarų sankcijas, Baltarusija prarado didžiąją dalį galimybių patekti į užsienio rinkas. 2022 m. Rusijos ir Baltarusijos prekybos apimtys siekė 50 mlrd. dolerių, t. y. buvo tris kartus didesnės nei prieš metus.
Tarp dokumente išvardytų trumpalaikių tikslų yra ir tai, kad Baltarusija nustotų gabenti prekes per Lenkijos ir Baltijos šalių uostus, o gabentų jas per Rusiją.
Jau daugelį metų Baltarusija per Baltijos šalių uostus gabena kalio trąšas į Indiją, Kiniją ir Braziliją. 2022 m. liepos 4 d. paskelbta apie pirmąją sutartį dėl dviejų milijonų tonų trąšų perkrovimo per Rusijos uostus.
D.Krukas teigimu, riboti Rusijos uostų, tinkamų kalio trąšoms perkrauti, pajėgumai ir padidėjusios transportavimo išlaidos nekompensuos to, ką Baltarusija buvo įpratusi eksportuoti iš Baltijos uostų.
„Oficialūs eksporto duomenys yra įslaptinti, tačiau iš turimos informacijos galima apskaičiuoti, kad 2022 m. kalio eksportas sudarė 30–35 proc. prieškarinio kiekio. O iš šio likusio eksporto apie 80 proc. į Kiniją buvo gabenama geležinkeliais“.
Dokumente taip pat numatyta, kad iki 2030 m. Baltarusija turi įvesti vieningą muitų ir mokesčių sistemą ir vieningą eksporto kontrolės tvarką.
Kitas Rusijos ir Baltarusijos įsisavinimo aspektas – iki 2030 m. planuojamas bendros pinigų valiutos įvedimas.
Nors dokumente aiškiai nenurodoma, kad tai bus Rusijos rublis, atrodo mažai tikėtina, kad sąjunginėje valstybėje būtų naudojama Baltarusijos valiuta arba visiškai nauja valiuta.
Nutekinta informacija taip pat atskleidžia, kaip Rusija siekia susieti save su Baltarusijos branduoline sritimi. Rusija nori, kad iki 2025 m. Baltarusijos Astravo atominė elektrinė būtų integruota į Sąjunginės valstybės energetikos sistemą.
Iš pradžių prie pat Lietuvos esanti elektrinė, pastatyta Rusijos lėšomis, buvo skirta eksportuoti energiją į ES ir Ukrainą. Kai Baltarusija prarado visus Vakarų klientus, ji liko su elektros energijos pertekliumi ir be pirkėjo.
Pagal Sąjunginės valstybės nuostatas reaktorius prisidėtų prie Rusijos energetikos infrastruktūros, o Baltarusija privalo grąžinti paskolą elektrinės statybai.
Humanitarinis skyrius
Didelė dokumento dalis skirta vadinamajai „humanitarinei sričiai“, t. y. Baltarusijos pilietinės visuomenės, švietimo, mokslo ir kultūros rusifikavimui ir perėmimui į savo rankas.
Atrodo, kad Rusija kai kuriuos dokumento „humanitarinės sferos“ tikslus įgyvendina anksčiau laiko, o kitų visiškai nepasiekia.
Vidutinės trukmės tikslų sąraše yra „naujų mokslo ir kultūros centrų atidarymas“ Baltarusijos miestuose Mogiliove, Gardine ir Vitebske.
Šie centrai vadinami „Rusų namais“ ir yra Rusijos užsienio reikalų ministerijai pavaldžios Rusijos kultūrinės pagalbos organizacijos „Rossotrudničestvo“ filialai.
Paprastai kiekvienoje šalyje veikia vienas skyrius, tačiau Baltarusijoje „Rossotrudničestvo“ jau prižiūri tris ir, kaip teigiama nutekintame dokumente, planuoja atidaryti dar tris, taip aprėpdama visus Baltarusijos regionus.
Rusija taip pat planavo iki 2022 m. sukurti Maskvai palankių nevyriausybinių organizacijų (NVO) tinklą ir teikti finansinę, teisinę ir informacinę paramą, kad padėtų joms klestėti. Šios užduoties įgyvendinimą sunku įvertinti, nes viešų duomenų apie NVO Baltarusijoje yra nedaug.
Dokumente taip pat nurodoma, kad reikia stiprinti Rusijos žiniasklaidos padėtį Baltarusijoje.
Iki 2030 m. Rusija turi užtikrinti Baltarusijos „informacinės erdvės kontrolę“, sukurti „bendrą kultūrinę erdvę“ ir „bendrą požiūrį į istorijos interpretaciją“.
Kita ilgalaikė užduotis – iki 2030 m. pasiekti, kad rusų kalba dominuotų prieš baltarusių kalbą.
Šis tikslas de facto jau pasiektas. Baltarusija yra daugiausia rusakalbė šalis, kurioje 1995 m., praėjus ketveriems metams po Sovietų Sąjungos žlugimo, rusų kalba vėl buvo įvesta kaip oficiali valstybinė kalba.
Remiantis oficialiais statistiniais duomenimis, apie 54,1 proc. baltarusių baltarusių kalbą laiko savo gimtąja kalba, tačiau tik 26 proc. teigia, kad ją vartoja kasdieniame gyvenime. Nuolatinis Baltarusijos režimo susidorojimas su nepriklausomais leidėjais, kultūrinėmis iniciatyvomis, pilietinio sektoriaus organizacijomis skatina rusų kalbos ir kultūros dominavimą baltarusių kalbos atžvilgiu.
Dar vienas dokumente įvardytas ilgalaikis tikslas – suderinti baltarusių požiūrį į istoriją su Rusijos požiūriu. Pastaruoju metu Lukašenkos režimas tai įgyvendina.
2023 m. sausio 25 d. parlamentas priėmė nutarimą dėl oficialios Baltarusijos istorijos vizijos, kurioje Baltarusijos priklausomybės Rusijai laikotarpiai pateikiami kaip sėkmingiausi. Tikėtina, kad ji taps istorijos mokymo mokyklose pagrindu.
Kas toliau?
Pasak vieno Vakarų žvalgybos pareigūno, ilgas Rusijos karas prieš Ukrainą sulėtino Kremliaus planų įgyvendinimo tempą, bet jokiu būdu jų nesustabdė.
„Ilgalaikis tikslas pasiekti visišką Baltarusijos kontrolę tebegalioja ir nepasikeitė“, – sakė jis.
Jei Rusijos planai bus įgyvendinti, tai pakenks viso regiono saugumui, „Kyiv Independant“ nurodė Vokietijos užsienio santykių tarybos vyresnysis mokslo darbuotojas Andrasas Raczas.
„Jei Baltarusija taps Rusijos Federacijos dalimi, atsiras papildoma 1250 km ilgio NATO ir Rusijos siena, – sakė jis. – Nuo tada nekils problemų, kad Baltarusijos teritorijoje nuolat bus dislokuotos Rusijos karinės pajėgos. Šis susijungimas būtų reikšmingiausias Vidurio Europai kariniu ir saugumo požiūriu“.
Pasak Vakarų žvalgybos pareigūno, susipažinusio su dokumento kilme, yra požymių, kad A. Lukašenka nėra visiškai patenkintas V. Putino planais jo šaliai.
„Rusija žino, kad Baltarusija bando torpeduoti šiuos procesus... Kai kas to matoma viešai, pavyzdžiui, politinės integracijos proceso vilkinimas. Nepaisant to, Rusija toliau spaudžia Baltarusiją“, – sakė jis.
„Jis labai gerai moka atidėlioti“, – A. Lukašenką apibūdino M. Kraghas.
„Nėra jokių garantijų, kad V. Putinui pavyks pasiekti savo tikslų, – tęsė M. Kraghas. – Tačiau kuo labiau A. Lukašenka taps priklausomas, kuo labiau susilpnės finansiškai ir kitais atžvilgiais, tuo didesnė tikimybė, kad šie (planai) bus įgyvendinti“.
Parengta pagal „Kyiv Independant“ inf.
