„Per karo metus mano gyvenimas labai pasikeitė“, – ištarė Ukrainos specialiojo žvalgybos ir diversijų būrio „Kraken“ kovotojas Olehas Supereka.
Ar šiandien, per karo metines, Maskva pasiųs į šį vos už 40 kilometrų nuo Rusijos sienos esantį Ukrainos didmiestį žudančias raketas, žino tik Kremliaus valdovas. Dėl vietos bei užsienio karo ekspertų perspėjimų, kad Rusija mėgsta švęsti įvairių karų metines ir spėjimų, kad tą dieną pradės naują puolimą arba įvykdys gausius bombardavimus, Charkove pastaruoju metu buvo juntamas didelis nervingumas.
Vakar užėjęs į šalia namo esančią kirpyklą iš jos darbuotojų sužinojau, kad apie pusę klienčių paprašė perkelti grožio paslaugas iš 24-osios į kitas dienas. „Mes dirbsime, prie sprogimų esame pripratusios, bet jei darysis ypač pavojinga, eisim į slėptuvę, užsakymus atšauksime“, – pareiškė kirpyklos savininkė Ania.
Dieną anksčiau pakalbinau specialiojo kariuomenės žvalgybos ir diversijų padalinio „Kraken“ logistikos skyriaus viršininko pavaduotoją Olehą Supereką. Su šiuo savanoriu susipažinau karo pradžioje, kovo mėnesį, kai Charkovas buvo be perstojo bombarduojamas.
Su šautuvu prie vieno pastato miesto centre stovinčio O.Superekos tada paklausiau, ar galiu fotografuoti šalia stovintį sugriautą namą. Olehas paklausė iš kur atvykau. Sužinojęs, kad iš Lietuvos, nusišypsojo, ir pasakė, kad prieš karą ne kartą vyko į Kauno turgų pirkti mašinų, turi ten bičiulių.
Karys ne tik leido nufotografuoti sugriautą namą, bet ir papasakojo, jog per sprogimą žuvo penki pastatą saugoję savanoriai, jo pavaldiniai. Po to Olehas pasiūlė aprodyti už pusšimčio metrų esantį regiono merijos pastatą, į kurį atlėkusios bombos užmušė keliasdešimt darbuotojų bei savanorių.
„Aš tada irgi buvau tame pastate, bet truputį tolėliau“, – tramdydamas ašaras apie raketos smūgį bei žuvusius žmones pasakojo Olehas. Po to nufilmavau Oleho padėką lietuviams bei lenkams už tai, kad pirmieji atskubėjo Ukrainai į pagalbą, ir išsiskyrėme.
„Klausi, ar aš pasikeičiau nuo to laiko, kai matėmės karo pradžioje? Pasikeičiau labai, nes visus metus gyvenu ypatingomis sąlygomis ir darau tai, ko nebuvau daręs“, – užvakar susitikus pasakė Olehas.
Karys papasakojo, jog prieš karą daug metų prekiavo automobiliais, vienu metu turėjo autosaloną ir buvo oficialus „Mazda“ atstovas. 2009 m. buvo išvykęs verslauti į Maskvą, vedė rusę, tačiau 2014 m. kilus karui Donbase nusprendė grįžti į tėvynę.
„Suvokiau, kad esu ukrainietis, kad mes daug kuo skiriamės nuo rusų, o jų požiūris į mus, kaip silpnesnį ir net kvailesnį pusbrolį bei kalbos, kad Luhansko ir Donecko gyventojai patys nori prisijungti prie Rusijos, ima siutinti“, – pasakojo karys.
Grįžęs į Charkovą O.Supereka aukojo pinigus kariuomenei, kelis kartus vyko kaip greitosios pagalbos mašinos vairuotojas į Donbasą parvežti sužeistų karių. Ėmė bręsti mintis pačiam prisijungti prie tėvynės gynėjų.
Pernai vasario 24 d, Charkove pasigirdus sprogimams, Olehas nuskubėjo į karinį komisariatą. Bet jo į armiją nepriėmė – pasakė, kad pageidauja jaunesnių, o ne 53 metų vyro. Nuvykęs į teritorinės savigynos formavimo centrą irgi išgirdo panašų atsakymą.
Užtat jį priėmė Charkovo gynybos štabas. Olehas netrukus tapo vienos savanorių grupės vadu, jam pavaldūs iš pradžių buvo 8, vėliau – 15 asmenų.
„Su tavimi dabar kalbamės kavinėje, tačiau man šiemet tai labai neįprasta vieta. Ji maloni, o dėl tokio malonaus ir ramaus gyvenimo mes kovojame. Bet kol kas tenka visus savo vidinius gyvybinius resursus skirti frontui. Po karo spėju jėgas reikės atgauti su medikų pagalba – ne tik todėl, kad buvau kartą kontūzytas ir skeveldros sužeistas, ir ne todėl, kad man jau 54 metai, bet todėl, kad gyvename nesibaigiančiame strese, o mūsų kovinės operacijos yra specifinės, ypač pavojingos“, – pasakė Olehas.
Karys papasakojo, jog vyresnybė gerai įvertino jo vadovavimą teritorinės savigynos būriams ir pervedė į specialųjį kariuomenės žvalgybos ir diversijų padalinį „Kraken“. Jame Olegas tapo logistikos skyriaus viršininko pavaduotoju.
„Vienas garsus Vakarų karvedys yra pasakęs, jog mūšį laimi pėstininkai, tačiau karą – logistika, nes sutrikus žmonių, ginkluotės, kuro, aprangos, maisto pervežimams sutriks ar net žlugs visa operacija“, – pasakė Olehas.
Karys atskleidė, jog „Kraken“ yra savarankiškas puolamasis būrys, turintis net savo artileriją, tankus, snaiperius ir oro žvalgybą.
„Mūsų operacijos yra labai gerai suplanuojamos, tačiau per kiekvieną iš jų vis vien žūva 5–10 bičiulių. Sąlygiškai tai nėra daug, nes mes sunaikiname keleriopai, net dešimteriopai daugiau priešų, tačiau žuvusieji buvo draugai, o prie jų mirčių priprasti neįmanoma“, – liūdnai kalbėjo Olehas.
„Kraken“ suvaidino svarbų vaidmenį per rugsėjį vykusį Charkovo regiono išvadavimą. Anot Oleho tada juos buvo apėmusi savotiška euforija, nes priešas paniškai spruko palikdamas milžiniškus kiekius ginkluotės ir technikos.
„Metų pabaigoje mus perkėlė į Donecką, vykdėme operacijas Kremenoje, Soledare, netoli Bachmuto. Ten dabar labai sudėtinga, priešas siunčia ir daugiau karių, ir intensyviau šaudo jų artilerija, tačiau mūsų kariuomenė iniciatyvos ir kontrolės nepraranda, laikomės, o, gavę iš Vakarų geresnių ir daugiau ginklų, ruošiamės pereiti į puolimą“, – kalbėjo Olehas.
Olehas papasakojo, jog jų pakonsultuoti atvykstantys karo ekspertai iš užsienio, net iš Lotynų Amerikos patys tuo pačiu iš jų ir mokosi, ir domisi, kaip ukrainiečiai sugebėjo atsilaikyti prieš Rusiją, kuri planavo karą pabaigti per tris dienas.
Karys džiaugėsi, jog užvakar vienas lietuvis jiems atvežė generatorių ir nešiojamų įkroviklių, o praėjusią savaitę suomiai atgabeno milžinišką generatorių. Šis, tiesa, žvalgų skyriui buvo per didelis, bet juo labai apsidžiaugė viena ligoninė. Suomius Olehas gyrė ir už tai, kad šie gydymui išsiveža sužeistus „Kraken“ kovotojus.
„Šis karas parodė, kokias šalis mes galime vadinti savo broliais – tai trys Baltijos valstybės, Lenkija ir Suomija; mes iš čia dažniausiai sulaukiame pagalbos ir kreipiamės, kai kažko konkrečiai reikia“, – pasakė karys ir ta proga padėkojo lietuviams už paramą bei paprašė nesustoti to daryti.
