Šiųmetėje Miuncheno saugumo konferencijoje Ukraina sulaukė kaip niekada daug dėmesio tarsi iš paskutinės eilės persikėlusi į vieną pirmųjų.
Ukrainos vėliavos, rekordinė delegacija iš Kijevo, prezidento Volodymyro Zelenskio kalba per renginio atidarymą. Ukraina tvirtai žengia į Europos Sąjungą, jos kariuomenė dėl Vakarų ginkluotės ir amunicijos tiekimo tapo viena stipriausių Europoje.
Kaip teigia „Deutsche Welle“, stojimo į ES ir NATO formalumai Ukrainos dar laukia, tačiau tai įvyks – procesas negrįžtamas.
Visa tai todėl, kad Rusija prieš metus atvirai įsiveržė į kaimyninę šalį, o barbariški karo Europos centre vaizdai šokiravo visuomenę abiejose Atlanto pusėse. Viena tokia trijų aukštų dydžio nuotrauka kabėjo Miunchene ant pastato fasado priešais viešbutį „Bayerischer Hof“, kuriame vyko saugumo konferencija.
Bet kyla klausimas: ar nebuvo galima padaryti kitaip? Kur Vakarų politikai žiūrėjo mažiausiai pusantro dešimtmečio? Kodėl, kaip Miunchene sakė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, „mes negalėjome patikėti, kad toks karas Europoje įmanomas?“.
Gaila, kad salėje niekas nepaklausė: „O kaip dėl agresyvios Rusijos prezidento Vladimiro Putino kalbos Miunchene 2007 metais? Kas nutiko Gruzijoje, Kryme, Donbase?“
Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka puikia anglų kalba nuo 2014 metų Miunchene prašydavo ginklų ir griežtų sankcijų Rusijai. Ilgą laiką negavo nei vieno, nei kito.
Per kai kuriuos P.Porošenkos pareiškimus saugumo konferencijos salė būdavo pustuštė, o V.Putiną atkakliai kvietė, kasmet kone maldaudavo pasakyti kalbą, bet jis atsisakydavo.
Į Miuncheną atvykdavo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir visuomet konferencijoje gaudavo geriausią laiką savo vis absurdiškesnėms istorijoms apie fašistus Ukrainoje. Ir jo atidžiai buvo klausoma.
Dabar visa tai jau praeityje – Vakarai praregėjo smarkiai pavėlavę.
Ne visi atsimerkė tuo pat metu. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, JAV, Didžioji Britanija ir Rytų Europos valstybės, pradėjo remti Ukrainą ginkluote dar prieš Rusijos įsiveržimą ir taip padėjo atlaikyti pirmąjį smūgį.
Vokiečiai akis krapštėsi ilgiau nei kiti, tačiau per metus atsidūrė didžiausių Kijevo rėmėjų trejete.
Praregėjo ir pati Miuncheno konferencija. Naujasis jos vadovas Christophas Heusgenas, buvęs Vokietijos kanclerės Angelos Merkel patarėjas, daro griežtus pareiškimus, kurių anksčiau buvo neįsivaizduojama išgirsti iš vokiečių diplomato. Ko verta vien idėja apie deputinizacijos Rusijoje būtinybę.
Ch.Heusgenas jau pradėjo pačios Miuncheno saugumo konferencijos deputinizaciją, nepakviesdamas oficialios Rusijos delegacijos, bet surengdamas diskusiją apie Rusijos ateitį po V.Putino dalyvaujant Rusijos opozicijai ir pilietiniams aktyvistams.
Ši diskusija įvyko vėlų šeštadienio vakarą, ir čia yra simbolikos. Rusija Miunchene iš esmės padarė atvirkštinį kelią ukrainietiškam – ji buvo persodinta iš pirmos į vieną paskutinių eilių.
Miunchene nuskambėjo daug teisingų palaikymo žodžių Ukrainai, kuriuos, galima neabejoti, lydės naujos ginkluotės siuntos, kurių vis dar nepakanka.
Saugumo konferencijoje trūko vieno – kad Vakarai pripažintų ankstesnių metų santykių su Ukraina ir Rusija klaidas. Dauguma kalbėtojų buvo linkę tai nutylėti.
Vakarai pasirodė esantys lėti mokiniai. Dėl jų nepaslankumo Ukrainai tenka siaubingos kančios, bet ši Miuncheno konferencija parodė – klaidos taisomos.
Parengta pagal „Deutsche Welle“ inf.
