Tyrėjai atskleidė Rusijos okupacijos žiaurumus Chersone: „Masinio kankinimo kameros nėra atsitiktinės“

Iš pietų Ukrainos miesto Chersono surinktų įrodymų matyti, kad Rusijos kankinimų centrai – neatsitiktiniai, o buvo planuojami ir tiesiogiai finansuojami Rusijos valstybės, teigia Ukrainos ir tarptautinių teisininkų grupė, vadovaujama Jungtinės Karalystės advokato.

Chersone rusų įrengta kankinimo kamera.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Chersone rusų įrengta kankinimo kamera.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Chersone rusų įrengta kankinimo kamera.<br>Sipa/Scanpix nuotr.
Chersone rusų įrengta kankinimo kamera.<br>Sipa/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, Chersonas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, Chersonas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Mar 3, 2023, 10:03 AM

Miestą Rusija kontroliavo aštuonis mėnesius – nuo praėjusių metų kovo 2 d. iki lapkričio 11 d., kai į miestą įžengė Ukrainos pajėgos.

Teisininkai, pasivadinę „Mobiliojo teisingumo komanda“, ketvirtadienį pareiškė ištyrę 20 kankinimų kamerų Chersone ir priėjo prie išvados, kad jos buvo „apskaičiuoto plano terorizuoti, pajungti, užslopinti ukrainiečių pasipriešinimą bei sunaikinti ukrainiečių tapatybę“ dalis.

Ukrainos prokurorų surinkti ir mobiliosios teisingumo grupės išanalizuoti įrodymai apima Vladimiro Putino okupacinių pajėgų naudotus planus, kuriais remiantis buvo įsteigta, valdoma ir finansuojama 20 kankinimo centrų Chersone.

„Rusijos valstybės finansuojamos masinio kankinimo kameros nėra atsitiktinės, o veikiau kruopščiai apgalvoto ir finansuojamo plano, kurio aiškus tikslas – sunaikinti ukrainiečių nacionalinę ir kultūrinę tapatybę, dalis“, – sakė komandai vadovaujantis britų advokatas Wayne'as Jordashas.

Advokatai teigia, kad daugiau nei 1 000 išgyvenusiųjų pateikė įrodymus, o iš Chersono dingo daugiau nei 400 žmonių.

Pasak advokatų, centrus valdė Rusijos saugumo tarnybos FSB, taip pat Rusijos kalėjimų tarnyba ir vietos kolaborantai, o jų tikslas buvo pajungti, perauklėti arba nužudyti Ukrainos pilietinius lyderius ir paprastus disidentus.

Tarp kalinių buvo visi, kurie buvo susiję su Ukrainos valstybe ar šalies pilietine visuomene – aktyvistai, žurnalistai, valstybės tarnautojai ir mokytojai. Kiti nukentėjusieji pasakojo, kad jie buvo atsitiktinai sustabdyti gatvėje ir vėliau sulaikyti už tai, kad savo telefonuose neva turėjo „proukrainietiškos“ medžiagos.

Sulaikytieji – vyrai ir moterys – buvo fiziškai mušami, kankinami elektrošoku ir vandeniu. Jie buvo verčiami mokytis ir deklamuoti prorusiškus šūkius, eilėraščius ir dainas, teigia komanda.

Neaišku, ar daugiau kaip 400 dingusių žmonių buvo nužudyti per okupaciją, ar išvežti į Rusiją.

„V.Putino planas – okupuoti Ukrainą, pajungti Ukrainos gyventojus Rusijos valdžiai ir sunaikinti ukrainiečių tapatybę. Šis planas tampa vis aiškesnis, nes daugėja karo nusikaltimų įrodymų ir mūsų tyrimai vyksta toliau“, – sakė W.Jordashas.

Gegužės mėn. jis įsteigė mobiliąją teisingumo grupę, kad padėtų Ukrainos generalinei prokuratūrai tirti įtariamus Rusijos karo nusikaltėlius ir patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn.

Ją finansuoja Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerija, ES ir JAV valstybės departamentas, o jos tikslas – mokymais ir mentoryste užpildyti Ukrainos nacionalinės prokuratūros spragą. Prieš invaziją Ukrainoje dirbo 8 000 prokurorų, tačiau tik karo nusikaltimų departamentas ir du skyriai turėjo patirties tiriant karo nusikaltimus.

Pasak grupės, viena iš kankinimo patalpų, kurią tyrė komanda, buvo įrengta biurų pastato rūsyje, o kitos buvo pertvarkytos sulaikymo patalpos.

Lapkritį „Guardian“ apsilankė viename nepilnamečių sulaikymo centre ir kalbėjosi su ten laikomomis aukomis. Nukentėjusieji ir liudininkai, gyvenantys aplink centrą, sakė, kad niekada nematė centrui vadovavusių vyrų veidų, nes jie dėvėjo balaklavas, o nuo galvos iki kojų buvo apsirengę juodai.

Trys kaimynai ir du vietiniai parduotuvių savininkai, gyvenantys prie pertvarkyto nepilnamečių sulaikymo centro, sakė, kad jie pradėjo girdėti šūvius praėjus maždaug šešioms savaitėms po to, kai pamatė, kaip pastatą užėmė Rusijos kariai. Liudininkai sakė matę, kaip į vidų vedami žmonės su maišais ant galvų, o kai kurių kūnai išvežami.

„Mane jie tik šiek tiek sumušė, man pasisekė, bet mano kameros draugai buvo smarkiai sumušti“, – lapkritį sakė Ženia Dremo. „Rusų kareiviai „vieną elektrodą pritvirtino prie jo (kameros draugo) sėklidžių, o kitą – prie varpos. Tada dvi valandas sėdėjau ir klausiausi, kaip jis rėkia“, – pasakojo Ž.Dremo.

Kitą vyrą, Romą, rusai apkaltino dalyvavimu pogrindinėje pasipriešinimo veikloje okupacijos metais. Roma pasakojo, kad rusai prie jo sėklidžių pritvirtino strypus, bet paskui nusprendė neįjungti elektros krūvio.

Tačiau jis sakė, kad jo kameros draugai, kurie iš jų buvo laikomi kalėjime visus aštuonis okupacijos mėnesius, buvo veikiami elektros šoko. „Jų akyse nebuvo gyvybės, tai buvo suluošinti žmonės“, – sakė Roma.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.