Trisdešimt šalių, vos dviem daugiau nei pernai, balsavo už JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją, kurioje smerkiama Rusija, remiamas Ukrainos teritorinis vientisumas ir raginama siekti taikos.
Madagaskaras ir Pietų Sudanas, kurie pernai susilaikė balsuodami dėl panašios rezoliucijos, šį kartą balsavo už. Marokas praleido 2022 m. balsavimą, tačiau ketvirtadienį balsavo už rezoliuciją.
Afrikos valstybės sudarė beveik pusę visų susilaikiusiųjų. Gabonas, kuris pakeitė savo nuomonę ir pernai balsavo už Ukrainą remiančią rezoliuciją, buvo tarp 15 susilaikiusių Afrikos šalių.
Oficialiai šios šalys teigia, kad jų pozicija nesutampa nei su Rusijos, nei su Vakarų remiamos Ukrainos pozicija.
Nepaisant to, kad per pastaruosius metus su jomis aktyviau bendradarbiavo ir jas aplankė Vakarų šalių aukšto rango pareigūnai, taip pat Ukrainos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai, jų pozicija nepasikeitė.
Likus dienai iki paskutinės JT asamblėjos Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjosi su savo kolega iš Ugandos Yoweri Museveni, tačiau šis paskutinės minutės įsikišimas balsavimo nepaveikė.
Namibija, kurioje šią savaitę viešėjo JAV pirmoji ponia Jill Biden per savo pirmąją kelionę po Afriką, savo nuomonės taip pat nepakeitė.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pripažino, kad Vakarai susiduria su diplomatiniu iššūkiu siekdami užsitikrinti paramą Ukrainai kai kuriose Afrikos šalyse.
Tačiau jis išreiškė optimizmą, kad Pietų Afrikos Respublika, kurioje šiuo metu vyksta 10 dienų trukmės karinės pratybos su Kinija ir Rusija, pamažu tolsta nuo Rusijos.
Pietų Afrikos valdžios institucijos neigė, kad kariniai mokymai buvo provokuojamai suplanuoti taip, kad sutaptų su pirmosiomis Rusijos invazijos į Ukrainą metinėmis.
Kodėl kai kuriose Afrikos dalyse ryšiai su Rusija yra stiprūs
Kai kurios Afrikos šalys dešimtmečius palaikė ryšius su Sovietų Sąjunga. 1991 m. jai žlugus, šie ryšiai su Rusija tęsėsi, o daugelis Afrikos nepriklausomybės lyderių teigė, kad ginklų tiekimas ir kariniai mokymai buvo labai svarbūs kovojant su baltųjų mažumų valdymu ir kolonializmu.
Pietų Afrikos Respublikoje kovos prieš apartheidą metu JAV vyriausybė Afrikos nacionalinį kongresą, dabartinę valdančiąją partiją, paskelbė teroristine grupuote.
Jos lyderiai, įskaitant Nelsoną Mandelą, taip pat buvo pripažinti teroristais.
Nepaisant to, kad 1993 m. kartu su paskutiniuoju apartheido lyderiu Frederiku de Klerku laimėjo Nobelio taikos premiją ir 1994–1999 m. tapo pirmuoju juodaodžiu šalies prezidentu, N.Mandela išliko JAV teroristų sekimo sąraše, kol 2008 m. šis sąrašas buvo peržiūrėtas.
„Žinoma, deja, JAV buvo pernelyg nuolaidžios apartheido režimui, kad ta istorija taip pat nebūtų ištrinta per vieną naktį“, – sakė J.Blinkenas laikraščiui „The Atlantic“.
Tačiau kolonijinė praeitis ne visiškai paaiškina dabartinius santykius, bent jau kai kuriose šalyse.
Tokios tautos kaip Eritrėja, o pastaruoju metu ir Malis, kurios abi iš esmės izoliuotos nuo pasaulio bendruomenės, rado sąjungininką Rusijoje.
Jos buvo tarp Afrikos šalių, kurios neseniai priėmė Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą, ir abi balsavo prieš Ukrainai palankią JT rezoliuciją.
Praėjusiais metais Malio kariuomenės vadovai įsakė visiems Prancūzijos kariams palikti šalį ir pakvietė Rusijos samdinių grupę „Wagner“ pakeisti juos, kad padėtų kovoti su islamistų sukilimu šalyje.
Kitos septynios Afrikos šalys – Senegalas, Tanzanija, Pusiaujo Gvinėja, Burkina Fasas, Esvatinis, Bisau Gvinėja ir Kamerūnas iš viso nebalsavo. Praėjusiais metais pirmosios trys susilaikė.
Neįmanoma apibendrinti daugiau nei 50 šalių turinčio žemyno reakcijos ir nuotaikų.
Kiekviena jų turėjo savų priežasčių, kodėl balsavo taip, kaip balsavo.
Ir nors balsavimas nėra teisiškai privalomas, jis neabejotinai ir toliau formuos geopolitinius aljansus ateinančiais mėnesiais ir metais.
Parengta pagal BBC inf.
