Pastaruoju metu Lenkijos vadovai nepraleidžia progos užsipulti Berlyną kaltinimais dėl delsimo siųsti tankus į frontą Ukrainoje. Vasario 24 d. pirmieji keturi Lenkijos perduoti tankai „Leopard 2“ buvo pristatyti Ukrainai. Paskutinę kovo savaitę tikimasi gauti „Leopard 2A6“ tankų ir iš Vokietijos.
Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui sutikus tiekti tankus „Leopard“, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda vėl ėmė kaltinti Vokietiją – šį kartą dėl vėlavimo tiekti atsargines dalis.
„Pagrindinė atsakomybė tenka Vokietijos Federacinei Respublikai, pagrindinei šių tankų gamintojai. Mes taip ilgai raginome Vokietijos pusę prisijungti prie tankų koalicijos ir tiekti ne tik tankus, bet ir atsargines dalis“, – sakė A.Duda.
Vokietijos pusė savo ruožtu tvirtina, esą tankų „Leopard 2 A4“ jau nebėra arsenale, Vokietijos kariuomenė taip pat neturi ir jiems skirtų dalių. Be to, Vokietija atkreipė dėmesį į tai, kad jos kritikai paskubomis bando suremontuoti pasenusius tankus, jog juos būtų galima pristatyti Ukrainai.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius „Bloomberg“ teigė, kad dėl dalių trūkumo visame pasaulyje stengiamasi surinkti viską, ko reikia senesnio modelio tankams, ir kartu siekiama padidinti gamybos pajėgumus. Jis taip pat nurodė, kad Vokietijos ir Lenkijos gynybos pramonė kartu gamins šaudmenis ir atsargines dalis tankams.
Lenkija ir Vokietija nesutaria ir kitais klausimais. Pavyzdžiui, Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas pareiškė, kad Vokietijos vykdoma energetikos politika skiria milijardus dolerių Rusijai, už ką jį griežtai sukritikavo Vokietijos ambasadorius.
Neįvardytas Lenkijos pareigūnas žurnalistams išreiškė nuogąstavimus, kad ginčai gali trukdyti ginklų tiekimui Ukrainai.
„Vokietija daugiau dėmesio skiria varžymuisi su Lenkija, kad sulauktų pagyrų iš tarptautinių veikėjų, nei tam, kad suteiktų Kijevui viską, ko jam reikia“, – sakė šaltinis.
Pažymėtina, kad nesutarimai vyksta likus keliems mėnesiams iki Lenkijos rinkimų, kurie greičiausiai įvyks spalio mėn. Pasak „Bloomberg“ šaltinio, Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo vyriausybė įsitikinusi, kad įtampa susijusi būtent su rinkimais, ir tikisi, kad pasibaigus rinkimų kampanijai padėtis normalizuosis.
Tačiau tuo pat metu Berlyno pareigūnai tvirtina, kad, išskyrus ginčus dėl tankų ir ginklų, dvišalis bendradarbiavimas vyksta sklandžiai.
Aktyviai bendradarbiaujama kitose srityse, pavyzdžiui, energetikos sektoriuje. Vokietija ruošia dirvą netoli Berlyno esančios naftos perdirbimo gamyklos, kuri priklausė Rusijos valstybinei naftos bendrovei, pardavimui. Lenkijos valstybinė įmonė „PKN Orlen“ domisi akcijų paketo pirkimu.
