Teksto turinys kol kas neskelbiamas. Tačiau Laura Meller iš aplinkosaugos organizacijos „Greenpeace“ pabrėžė, kad tai „istorinė diena gamtosaugai“. Šis susitarimas esą „rodo, kad susiskaldžiusiame pasaulyje gamtos ir žmonių apsauga gali triumfuoti prieš geopolitiką“.
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas gyrė delegatus ir pareiškė, kad susitarimas yra „daugiašališkumo ir globalių pastangų kovoti su naikinančiomis tendencijomis, keliančiomis grėsmę jūrų sveikatai, pergalė“.
JT šalys narės daugiau kaip 15 metų nesėkmingai derėjosi dėl biologinės įvairovės apsaugos atvirojoje jūroje sutarties. Prieš tai rugpjūtį dar vienas derybų ratas baigėsi be rezultatų.
Tekstas, dėl kurio delegatai susitarė po dvis savaites trukusių intensyvių pokalbių, anot konferencijos vadovės R. Lee, jau negali būti iš esmės keičiamas. Jis bus formaliai priimtas, kai teisininkai jį įvertins ir jis bus išverstas į šešias oficialias JT kalbas.
Atvirąja jūra vadinama apie 60 proc. pasaulio jūrų, kurios nepatenka į šalies išskirtinę ekonominę zoną, nes nuo artimiausio pakrantės yra nutolusios daugiau kaip 370 km.
Šiuo metu tarptautinėmis sutartimis apsaugota tik maždaug 1 proc. atvirosios jūros. Įsigaliojus minėtam susitarimui, tarptautiniuose vandenyse bus galima nustatyti saugomas jūrines teritorijas.
Susitarimas taip pat įpareigos pasaulio valstybes atlikti planuojamos veiklos atvirojoje jūroje poveikio aplinkai vertinimą. Paskutiniajame derybų etape ypač daug ginčų kilo dėl galimo pelno, gauto iš naujai atrastų jūrinių išteklių, pasidalijimo. Tačiau galiausiai delegatai įveikė ir šią kliūtį.
Aplinkosaugos organizacijos ragina geriau saugoti pasaulio jūras dėl klimato šilimo, taršos ir peržvejojimo keliamų pavojų. Vandenynai pagamina pusę deguonies Žemės atmosferoje ir sugeria didelę dalį dėl žmogaus veiklos išmetamo anglies dioksido.
