Dešimtys tūkstančių žmonių šią savaitę išėjo į gatves po to, kai parlamento nariai ėmėsi svarstyti „užsienio agentų“ įstatymą.
Penktadienį per antrąjį svarstymą įstatymo projektas buvo atmestas, nes tik vienas įstatymų leidėjas iš 36 balsavusių palaikė teisės aktą, kurį kritikai lygino su Rusijoje galiojančiais įstatymais, Kremliaus naudojamais politiniams oponentams nutildyti.
Per balsavimą prie parlamento susirinko šimtai prieš vyriausybę protestuojančių žmonių. Antradienį ir trečiadienį protestuotojai susirėmė su policija, kuri vaikė žmones vandens patrankomis ir ašarinėmis dujomis.
Valdančioji partija „Kartvelų svajonė“, patyrusi spaudimą, atsitraukė ir ketvirtadienį paskelbė, kad atsisakys įstatymo projekto.
Tačiau opozicinės partijos paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame teigė, kad protestai tęsis, ir nurodė, kad trūksta garantijų, „jog Sakartvelas tvirtai laikosi provakarietiško kurso“.
Sakartvelo valdžios institucijos sulaukia vis didesnės tarptautinės kritikos dėl pastebimo demokratijos silpnėjimo, kuris smarkiai pakenkė Tbilisio ryšiams su Briuseliu.
Valdančioji partija tvirtina, kad ir toliau yra įsipareigojusi siekti Sakartvelo narystės ES ir NATO, kuri yra įtvirtinta konstitucijoje ir kurią, kaip rodo viešosios nuomonės apklausos, remia 80 proc. gyventojų.
Sakartvelas kartu su Ukraina ir Moldova pateikė paraišką dėl narystės ES praėjus kelioms dienoms po to, kai 2022 metų vasarį Rusija įsiveržė į Ukrainą. Pernai birželį ES vadovai Kyjivui ir Kišiniovui suteikė oficialų kandidatės statusą, tačiau pareiškė, kad Tbilisis pirmiausia turi įgyvendinti reformas.
