Vokietijos Maršalo fondo „Demokratijos saugumo aljansas“ metus trukusiame tyrime nustatyta, kad po Maskvos invazijos 2022 m. vasario mėn. Kinijos pareigūnų ir žiniasklaidos pranešimai keitėsi, siekiant suteikti didesnį „retorinį užnugarį Kremliui“, nepaisant oficialios Pekino, kaip neutralios konflikto šalies, pozicijos.
„Neabejotinai įvyko prorusiškas suartėjimas, ir Kinija nuo pat karo pradžios kartojo prorusiškas kalbas, kartu sumenkindama Rusijos karo nusikaltimus ir suteikdama svarbos Rusijos balsams“, – RFE/RL sakė Etienne'as Soula, „Alliance for Securing Democracy“ tyrimų analitikas ir vienas iš ataskaitos autorių.
Atsižvelgiant į tai, kad šie veiksmai vis labiau sutampa, vasario 24 d. paskelbtoje ataskaitoje pažymima, kad „Kinijos gebėjimas pasinaudoti savo pasauliniu įtakos tinklu, siekiant pakenkti Vakarams“, suteikia jai išskirtinai didelį vaidmenį formuojant jokiam iš didžiųjų politinės galios blokų nepriklausančių pietinių pasaulio šalių požiūrį.
„Siekdama susilpninti Vakarų demokratines valstybes ir jų sąjungininkes, Kinija taip pat bandė izoliuoti šias šalis, apeliuodama į pasaulio pietus, – teigiama ataskaitoje. – Kalbant apie karą Ukrainoje, Kinijos pranešimuose nuolat teigiama, kad Ukrainą remiančios šalys yra veidmainės ir abejingos likusiam pasauliui.“
Metai karo
Griežtai kontroliuojama Kinijos žiniasklaida susilaikė nuo karo vadinimo invazija ir vietoj to vartojo Kremliaus terminologiją, vadindama jį „specialia karine operacija“.
Kitais atvejais Kinijos leidiniai skleidė dezinformaciją ir sąmokslo teorijas, kurias išpopuliarino Rusijos valstybiniai kanalai, pavyzdžiui, kad JAV Ukrainoje turi biologinio ginklo laboratorijų, kad Rusijos pajėgų vykdomi civilių gyventojų žudymai be teismo Bučos mieste yra apgaulė, ir teigė, kad Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį kontroliuoja JAV milijardierius George'as Sorosas.
Kinijos valstybės kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės padėjo skleisti Kremliaus naratyvą apie karą savo didžiulėms auditorijoms šalyje ir užsienyje.
Ataskaitos analizės duomenimis, ši pozicija pasitvirtino visuose socialinės žiniasklaidos kanaluose.
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. sausio 23 d. Kinijos diplomatinės ir su valstybe susijusios žiniasklaidos paskyros socialiniame tinkle „Twitter“ citavo Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą „daugiau nei tris kartus dažniau“ nei Ukrainos užsienio reikalų ministrą Dmytro Kulebą. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas taip pat buvo paminėtas aštuonis kartus dažniau nei V.Zelenskis.
Kaip pažymima ataskaitoje, tai, kad Kinijos leidiniai atkartoja Rusijos naratyvus, taip pat suteikė galimybę papriekaištauti Jungtinėms Valstijoms ir sustiprinti seniai Pekino išsakytas mintis apie JAV užsienio politiką.
Pirmaisiais karo metais Kinijos diplomatinės ir su valstybe susijusios žiniasklaidos paskyros „Twitter“ socialiniame tinkle, minėdamos karą, Jungtines Valstijas minėjo dukart dažniau nei Rusiją ir daugiau dėmesio skyrė NATO, kuri „iki karo nebuvo įprastas Kinijos žiniasklaidos atakų bruožas“.
Remiantis Demokratijos saugumo aljanso surinktais duomenimis, 2021 m. Kinijos valstybinė žiniasklaida minėjo „NATO“ daugiau nei 1 200 "Twitter" žinučių, o Aljanso „plėtra“ buvo įtraukta tik į 52 "Twitter" žinutes. Po Rusijos invazijos tiek „NATO“, tiek „plėtros“ dažnumas išaugo atitinkamai daugiau nei 540 proc. ir 1 700 proc, rašo RFE/RL.
Taivanas – dar viena tema, kuri po Rusijos invazijos praėjusiais metais buvo paminėta itin dažnai, nors ir tokiu būdu, kuris pasirodė nepatogus Kinijos ir Rusijos suartėjimui informacinėje erdvėje.
Kinijos "Twitter" paskyrose, rašant apie Taivaną Ukraina paminėta daugiau kaip 500 kartų, nors ataskaitoje pažymima, kad didžioji dauguma jų buvo Kinijos pareigūnų arba žiniasklaidos priemonių, siekiančių išsklaidyti šių dviejų šalių palyginimus. Pekinas Taivaną laiko maištinga provincija ir dažnai nurodo pagarbą savo „suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“ kaip priežastį, dėl kurios šalys neturėtų bendrauti su Taipėjumi kaip nepriklausoma valstybe.
„Kinijos parama Rusijai nėra vienareikšmė. Raudonoji linija yra ta, kad Kinijos interesai yra svarbiausi, nesvarbu, kas nutiktų, – sakė E.Soula. – Tai gana aišku, kai tik užsimenama apie Taivaną, ir kalbėjimo punktuose griežtai išskiriama, kad Ukraina ir Taivanas nėra tas pats, o tai darant, Rusijos naratyvas tarsi diskredituojamas.“
Kinija ir Rusija pasaulio pietuose
Ataskaitos išvados pakartoja JAV valstybės departamento Globalaus įsitraukimo centro koordinatoriaus Jameso Rubino komentarus, kuriuos jis išsakė kovo pradžioje vykusios kelionės po Europą metu, įspėdamas, kad Vakarai lėtai reaguoja į Kinijos įsitvirtinimą informacinėje erdvėje ir glaudžius Pekino ryšius su Rusija.
„Mes, kaip tauta, ir Vakarai reaguojame lėtai, ir tai rodo, kad susiduriame su labai, labai dideliu iššūkiu“, – vasario 28 d. žurnalistams sakė J.Rubinas. – Ryšių erdvėje Kinijos ir Rusijos suartėjimas yra beveik baigtas“.
Kinija ir Rusija per pastarąjį dešimtmetį daug investavo į naujų auditorijų Afrikoje, Lotynų Amerikoje, Artimuosiuose Rytuose ir Azijoje pritraukimą, o J.Rubinas teigia, kad abi šalys išleido milijardus savo veiklai visame pasaulyje plėsti.
Kinijos valstybinė žiniasklaida yra svarbiausia Pekino pastangoms daryti įtaką kitoms šalims, kontroliuoti informaciją apie Komunistų partiją ir stiprinti Kinijos pasakojimus apie jos politiką ir vaidmenį pasaulyje.
Karo Ukrainoje fone šie naratyvai, atrodo, randa palankią dirvą pasaulio pietuose. Vasario pabaigoje Europos užsienio santykių tarybos atlikta apklausa parodė, kad, nors Vakarų šalyse didžioji dauguma gyventojų palaiko Ukrainą, apklaustieji pasaulio pietuose mažiau pritaria tolesniam karui, dažniau simpatizuoja Maskvos skriaudoms ir įtariai vertina Vakarų lyderių motyvus.
E.Soula teigia, kad tai reiškia, jog Pekino ir Maskvos suartėjimas dar labiau plėsis, net jei abi šalys ir nesutaria visais klausimais.
„Informacinė erdvė yra žemai kabantis vaisius. Niekas nesako, kad Kinijai bus taikomos sankcijos už tai, kad ji remia Rusiją šioje srityje, – sakė jis. – Tai džiugina Rusiją, be to, tai tarnauja platesniems Pekino interesams, nes sparčiau mažėja Vakarų įtaka tokiose vietose kaip Afrika, kur tik Kinija iš tikrųjų gali užpildyti Vakarų galybių paliktą tuštumą.“
Parengta pagal „Radio Free Europe/Radio Liberty“ inf.
