Slaptas FSB dokumentas atskleidė Rusijos 10 metų planą destabilizuoti Moldovą

Rusijos saugumo tarnybos FSB parengtame slaptame 10 metų plane plane išsamiai išdėstytos Moldovos destabilizavimo galimybės, įskaitant paramą prorusiškoms grupuotėms, stačiatikių bažnyčios panaudojimą ir grasinimą nutraukti gamtinių dujų tiekimą.

Moldovos parlamento narė Marina Tauber, dalyvaujanti opozicinės partijos „Šor“ vardu surengtame proteste Kišiniove.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Moldovos parlamento narė Marina Tauber, dalyvaujanti opozicinės partijos „Šor“ vardu surengtame proteste Kišiniove.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Protestas Moldovoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Protestas Moldovoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Protestas Moldovoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
Protestas Moldovoje.<br>AP/Scanpix nuotr.
​Kovo 12 d. Moldovos prorusi<br>Reuters/Scanpix nuotr.
​Kovo 12 d. Moldovos prorusi<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Mar 17, 2023, 9:06 AM

Atrodo, kad dokumentas parengtas siekiant sutrukdyti Moldovai pasukti į Vakarus, o tai reiškia glaudesnius santykius su NATO ir prašymą įstoti į Europos Sąjungą. Jame ne kartą minima, kaip svarbu neleisti Moldovai įstoti į NATO.

Dokumentą gavo ir pirmą kartą atskleidė žiniasklaidos priemonių konsorciumas, įskaitant „VSquare“ ir „Frontstory“, „RISE Moldova“, „Expressen“ Švedijoje, tiriamosios žurnalistikos centrą „Dossier“ ir kitas žiniasklaidos priemones.

Kaip teigiama, dokumentas buvo parengtas 2021 m. FSB Tarpvalstybinio bendradarbiavimo valdyboje. Jo pavadinimas – „Rusijos Federacijos strateginiai tikslai Moldovos Respublikoje“.

Dokumente išdėstyta 10 metų strategija, kaip Moldovą, buvusią sovietinę respubliką, įsiterpusią tarp Ukrainos ir Rumunijos, įtraukti į Rusijos įtakos sferą.

Plane numatyta padaryti Moldovą priklausomą nuo rusiškų dujų importo ir kurstyti socialinius konfliktus, taip pat stengtis blokuoti Moldovos pastangas įgyti įtaką prorusiškame separatistiniame Padniestrės regione, kuriame dislokuota apie 1 500 Rusijos karių.

Penkių puslapių dokumentas suskirstytas į kelias antraštines dalis, kuriose nurodyti trumpalaikiai, vidutinės trukmės ir ilgalaikiai tikslai. Tarp artimiausių tikslų yra „parama Moldovos politinėms jėgoms, pasisakančioms už konstruktyvius santykius su Rusijos Federacija“ ir „Moldovos Respublikos iniciatyvų, kuriomis siekiama panaikinti Rusijos karinį buvimą Padniestrėje, neutralizavimas“.

Tarp vidutinės trukmės tikslų – „priešinimasis Rumunijos ekspansionistinei politikai Moldovos Respublikoje“ ir „priešinimasis Moldovos Respublikos ir NATO bendradarbiavimui“.

FSB dokumente išdėstyti ilgalaikiai tikslai, įskaitant „stabilių prorusiškų įtakos grupių Moldovos politiniame ir ekonominiame elite sukūrimą“ ir „neigiamo požiūrio į NATO formavimą“.

Ketvirtadienį Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paklaustas apie šį dokumentą, atsakė: „Mes nieko nežinome apie tokio plano egzistavimą. Neatmetu, kad tai dar viena klastotė. Rusija visada buvo ir yra atvira geros kaimynystės, abipusiai naudingų santykių kūrimui, taip pat ir su Moldova.“

D.Peskovas pridūrė: „Mums labai gaila, kad dabartinė Moldovos vadovybė patiria visiškai nepagrįstus išankstinius nusistatymus Maskvos atžvilgiu.“

Rusija apkaltino Ukrainą planuojant įsiveržti į Padniestrę, kuri ribojasi su pietvakarių Ukraina, ir ją užimti. Rusijos gynybos ministerija praėjusį mėnesį pareiškė, kad ukrainiečiai keliuose pasienio kaimuose renka ginkluotę. Moldova ir Ukraina atmetė šį teiginį.

Praėjusį mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atšaukė 2012 m. dekretą, kuriuo buvo įtvirtintas Moldovos suverenitetas, sakydamas, kad taip siekiama „užtikrinti Rusijos nacionalinius interesus, susijusius su giluminiais pokyčiais, vykstančiais tarptautiniuose santykiuose“.

Pastarosiomis savaitėmis Moldovos valdžios institucijos sulaikė kelis įtariamus prorusiškus aktyvistus, taip pat įtariamą privačios karinės bendrovės „Wagner“ darbuotoją, bandžiusį patekti į šalį.

Sostinėje Kišiniove taip pat įvyko keli prorusiškos partijos organizuoti protestai.

Ukraina ir Jungtinės Valstijos įspėjo apie Rusijos pastangas destabilizuoti Moldovos vyriausybę. Praėjusį penktadienį Baltieji rūmai pareiškė, kad „Rusijos veikėjai, kai kurie iš jų šiuo metu susiję su Rusijos žvalgyba, siekia inscenizuoti ir panaudoti protestus Moldovoje kaip pagrindą dirbtiniam sukilimui prieš Moldovos vyriausybę kurstyti“.

Vakarų žvalgybos pareigūnai teigia, kad Rusijos strategija savaime nestebina, tačiau ji galėjo būti paspartinta, nes Moldovos vyriausybė intensyvina pastangas glaudžiau bendradarbiauti su JAV ir Europos valstybėmis.

Dabartinė Moldovos prezidentė Maia Sandu 2020 m. pabaigoje pakeitė Kremliui artimą Igorį Dodoną. Kitais metais parlamento rinkimus laimėjo provakarietiška PAS partija.

Prorusiška partija „Šor“ šiais metais sostinėje Kišiniove kas savaitę rengė demonstracijas, pritraukdama kelis tūkstančius žmonių į protestus dėl aukštų energijos kainų. Partija dalyviams suorganizavo ir transportą.

Partijai vadovauja su Rusija susijęs verslininkas Ilanas Šoras, kuris kaltinamas 2014 m. iš Moldovos bankų pavogęs milijardus dolerių. Vėliau jis buvo nuteistas už sukčiavimą, tačiau neigė bet kokius pažeidimus.

2022 m. spalį JAV Iždo departamentas I.Šorui, jo žmonai ir partijai pritaikė sankcijas, teigdamas, kad „I.Šoras dirbo su Rusijos asmenimis, siekdamas sukurti politinį aljansą, kuris kontroliuotų Moldovos parlamentą, o šis palaikytų kelis Rusijos Federacijos interesus atitinkančius teisės aktus“.

Manoma, kad I.Šoras šiuo metu yra Izraelyje.

JAV yra pažadėjusios biudžetinę paramą Moldovos vyriausybei, kad padėtų jai susidoroti su aukštomis energijos kainomis. Dujų tarifai per pastaruosius metus smarkiai išaugo dėl Rusijos karo Ukrainoje.

Ketvirtadienį Kišiniove lankėsi Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly. Jis sakė, kad „Moldova ir Sakartvelas supranta Rusijos kenkėjiškos veiklos taktiką geriau nei bet kas kitas“, ir pridūrė, kad „Jungtinė Karalystė nestovės abejingai nuošalyje, kol Maskva akivaizdžiai kenkia jų demokratijai, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“.

J.Cleverly taip pat paskelbė apie tolesnę finansinę paramą Moldovai, kad ši galėtų susidoroti su aukštomis energijos kainomis.

Viena iš „Šor“ lyderių Marina Tauber sakė CNN Švedijos filialui „Expressen“, kad partija reikalauja, jog vyriausybė padengtų žmonių sąskaitas už energiją žiemos mėnesiais. Ji neigė, kad Rusija padeda organizuoti ar finansuoti protestus.

Kišiniove esantis „Expressen“ reporteris Mattiasas Carlssonas CNN sakė, kad per paskutinį praėjusios savaitės penktadienį „Šor“ surengtą protestą buvo suimti keli asmenys. Jis sakė, kad tarp renginyje dalyvavusių žiniasklaidos atstovų buvo ir Rusijos valstybinio leidinio „Sputnik“ reporteris.

Rusijos pareigūnai dažnai pabrėžia Maskvai palankios Moldovos vyriausybės svarbą, taip pat Padniestrės regiono reikšmę.

Netrukus po Rusijos invazijos į Ukrainą praėjusių metų vasario mėn. tuometinis Rusijos centrinio karinio regiono vadas generolas majoras Rustamas Minekajevas sakė, kad vienas iš vadinamosios „specialiosios karinės operacijos“ tikslų buvo sukurti koridorių per Pietų Ukrainą į Padniestrės regioną.

Parengta pagal CNN inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.