Kelionė į Paryžių ir Bordo turėjo prasidėti sekmadienį, tačiau ketvirtadienį Prancūzijoje buvo užfiksuotas vienas didžiausių smurto atvejų nuo sausio mėn. prasidėjusių demonstracijų.
Bakingemo rūmai sakė, kad atidėjimas buvo susijęs su „situacija Prancūzijoje“. Pareiškime sakoma: „Didenybė labai laukia galimybės apsilankyti Prancūzijoje, kai tik bus surastos datos“.
JK vyriausybė pridūrė, kad sprendimas buvo „priimtas visoms šalims sutikus, po to, kai Prancūzijos prezidentas paprašė Didžiosios Britanijos vyriausybės atidėti vizitą“.
Prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienio rytą kalbėjosi su karaliumi, pranešė Eliziejaus rūmai ir pridūrė, kad valstybinis vizitas bus perkeltas kuo greičiau, „kad Jo Didenybė būtų priimtas mūsų draugiškus santykius atitinkančiomis sąlygomis“.
Didžiąją penktadienio ryto dalį Prancūzijos pareigūnai stengėsi suvaldyti kilusius neramumus šalyje, kad valstybinis vizitas kovo 26–29 d. įvyktų ir kad saugumas tam būtų užtikrintas.
E.Macronas vėliau penktadienį pranešė, kad atidėtas Didžiosios Britanijos karaliaus Karolio III valstybinis vizitas perkeltas į vasaros pradžią.
Karalius Karolis III ir karalienė konsortė Camilla turėjo pasivažinėti Eliziejaus laukais Paryžiaus centre ir surengti banketą Versalyje kartu su prezidentu E. Macronu. Karalienė konsortė turėjo atidaryti meno parodą viename iš pagrindinių Paryžiaus lankytinų objektų – Orsė muziejuje. Po to jie turėjo vykti į Bordo.
Prancūzijos vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas sakė, kad „nėra jokių žinomų grėsmių“, o Bordo meras Pierre'as Hurmicas teigė, kad kelionė į jo miestą buvo pritaikyta taip, kad ji „galėtų vykti užtikrinant geriausią saugumą, kad karaliui nekiltų nė menkiausių sunkumų“.
Tačiau ketvirtadienį prezidentas E. Macronas televizijai davė interviu, kuriame vyriausybės reformas pavadino ekonomine būtinybe ir sakė, kad yra pasirengęs susitaikyti su dėl to kylančiu nepopuliarumu. Šis interviu, rodos, paskatino protestuotojus išeiti į gatves.
Prancūzijoje demonstracijose prieš E.Macrono pensijų reformą ketvirtadienį dalyvavo per milijoną protestuotojų, vien Paryžiuje žygiavo 119 tūkst. žmonių, pranešė šalies vidaus reikalų ministerija.
Anksčiau kraštutinių kairiųjų profesinė sąjunga CGT teigė, kad žygiavo 3,5 mln. žmonių, 800 tūkst. jų – sostinėje.
Prezidento vyriausybė pirmadienį nusprendė prastumti reformas, kuriomis pensinis amžius didinamas nuo 62 iki 64 metų, o dirbančiųjų įmokų mokėjimas pratęsiamas iki 43 metų. Prezidentas ir ministras pirmininkas suprato, kad jiems bus sunku priimti įstatymą Nacionalinėje asamblėjoje, todėl jie pasinaudojo konstitucine teise apeiti balsavimą.
„Vakar klausiausi E. Macrono ir atrodė, tarsi kas nors mums spjautų į veidą, – BBC sakė devyniolikmetė teisės studentė Adelė iš Nantero. – Dėl šios pensijų reformos yra kitas būdas, ir jei jis to nedaro, vadinasi, jis neklauso žmonių. Akivaizdžiai trūksta demokratijos“.
