Mečys Laurinkus. Ukrainai kylant į lemiamą mūšį – radikalios teorijos ir V. Putino planas

Vienas tekstas: Ukrainos prezidentas V.Zelenskis antradienį į „Associated Press“ klausimą, kodėl taip įnirtingai ginamas Bachmutas, atsakė, kad jeigu Ukrainos kariai bus priversti pasitraukti iš mūšio vietos, V.Putinas „ištrimituos šią pergalę Vakarams, savo visuomenei, Kinijai, Iranui“. Be to, prasidėsiąs jo, V.Zelenskio, atžvilgiu tiek iš kai kurių Vakarų valstybių, tiek Ukrainos viduje spaudimas pradėti derybas su Rusija.

 Vladimiras Putinas.<br> AFP/Scanpix nuotr.
 Vladimiras Putinas.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, Ukrainos karių apmokymai.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje, Ukrainos karių apmokymai.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Mečys Laurinkus<br>kiti
Mečys Laurinkus<br>kiti
Karas Ukrainoje. Rusijos kareiviai.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Rusijos kareiviai.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Ukrainos kariai.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje. Ukrainos kariai.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

2023-04-02 11:00, atnaujinta 2023-04-02 15:36

Kitas tekstas: privačios karinės grupuotės steigėjas J.Prigožinas, kuris ir atakuoja Ukrainos karinius dalinius Bachmute, trečiadienį pareiškė: „Mūšis dėl Bachmuto jau beveik faktiškai sunaikino ukrainiečių armiją ir, deja, gerokai apnaikino PKK „Wagner“.“

Ukrainos prezidentas yra ir vyriausiasis karinių pajėgų vadas, tad jo kalbėjimas turi būti taupus ir gerai apgalvotas. Neatitraukti Ukrainai savo karių, kurių jau, ir Vakarų žvalgybos duomenimis, žūva Bachmute labai daug, vien dėl to, kad „priešas neištrimituotų pergalės pasauliui“, skamba labai keistai. JAV karo ekspertai, ir, ko gero, ne tik jie, jau prieš mėnesį patarė V.Zelenskiui neįsikabinti „dantimis“ į Bachmutą ir verčiau persikelti į taktiškai patogesnę vietą.

Tuo metu J.Prigožino, kuris kažkodėl Lietuvos žiniasklaidoje vis dar pristatomas kaip „žmogus po V.Putino“, prisipažinimas, jog ir jo vadovaujama kariauna patiria didelių nuostolių, skirtas patikinimui, kad ir kiti jo žodžiai apie Ukrainos praradimus nėra melas.

Vakarų valstybių žvalgybos turi savo duomenis apie Ukrainos kariuomenės netektis, rezervus ir galimybes. 

Nemanau, kad J.Prigožino kalbėjimas automatiškai bus priskirtas propagandiniam žanrui.

Šiuo metu pasaulio informacinėje erdvėje dominuoja ukrainiečių pasiruošimas kontratakai. Čekijos prezidento nuomone, lemiamai ir tikriausiai paskutinei, nes ištekliai baigiasi. 

Pasiruošimo vaizdai įspūdingi.Rikiuojasi į Ukrainą siunčiami sunkieji aparatai, tankai. Reikšmingi asmenys prie jų fotografuojasi. Ukrainos gynybos ministras landžioja po „Leopard“ ertmes ir pergalingai mojuoja savo kariuomenei ranka. Šiek tiek pradžiūvę Ukrainos keliai pilni karinių gurguolių. Visiems aišku – į lemiamą mūšį. Iš Rusijos per jos kontroliuojamas Ukrainos teritorijas – taip pat karinės amunicijos ir visokios kitokios technikos virtinės. Į tą patį tikslą.

Kuo ir kada ši istorija baigsis? Karo ekspertai grupuoja pajėgas ir variantus. Nereikia pamiršti, kad Ukraina vis labiau tampa modernios karinės technikos poligonu. Aukos nebe taip ir svarbu.

Vis dėlto šių metų pabaigoje bus kitokia tarptautinė situacija negu dabar. Braunasi teorija, kad karas Ukrainoje taps įšaldytas ir ilgam bus hibridinis tarp Vakarų ir Rytų. Analitikai nevengia ir radikalesnių variantų. Po sėkmingo Ukrainos kontrpuolimo Rusija susitraukia į „moskoviją“ (ne mano, Ukrainos terminas) ir tada prasideda dalybos to, kas plyti už Uralo.

Lietuvoje, beje, taip pat rengiamos diskusijos, ką darysime Ukrainai laimėjus. Ką daryti pirmiau – įdiegti demokratiją Rusijoje, o paskui...? O ką galvoja rusai Ukrainoje po pastarosios pergalės? Ruoštis palikti šalį, jei esi stačiatikis ne to pavaldumo? Ar geriau tapti ateistais?

Yra svarstymų ir priešinga linkme. Kas bus, jei fronte laimės dabartinis Kremliaus režimas? Pasaulio karų istorijoje jų baigtys įvairios. Daug paliaubų, sutarčių ir net amžinųjų taikų. Valdžioje esantiems nepatariama, palaikant optimistinę Ukrainos kovotojų dvasią, apie kokį nors blogą scenarijų kalbėti. Nuo proto mankštos šia tema atokiai laikosi ir Lietuvos politologai, apžvalgininkai.

Kita vertus, nežinia, ką ir pasakyti. Ukrainiečiai dažnai primena, kad, laimėjus Rusijai, kitas objektas bus Estija, Latvija, Lietuva, o gal net toliau į vakarus.

Jau 19 metų Lietuva yra NATO narė. Prisimenu stojimo į šią organizaciją peripetijas. Jei ne 2001 m. rugsėjo 11-osios teroristinis išpuolis JAV, sprendimas dėl NATO plėtros būtų užsitęsęs. Ne tik Lietuvai.

Lietuva nemažai padarė tapdama Aljanso nare ne iš gailesčio. 

Lietuva dabar saugi. Santykinai saugi, nes absoliutaus saugumo negali būti. Kokia reali saugumo situacija yra dabar, paaiškės po karo Ukrainoje.

Diplomatine kalba kalbant, NATO tiesiogiai šiame kare nedalyvauja, bet į lemiamą mūšį jau rieda NATO valstybių tankai, artilerija ir kai kas daugiau. Tą procesą stebi visas likęs pasaulis. Po Ukrainos kontrpuolimo (žinoma, jeigu jis įvyks) bus skelbiamos plačios išvados apie NATO galimybes. Vienokios – kontratakos sėkmės atveju, nemalonios Aljansui – rusams atsilaikius ar net perėjus į puolimą.

O kokia tikimybė, kad Rusija pradės trauktis visu frontu iš Ukrainos teritorijos? Eilinio piliečio požiūriu, kelios dešimtys kad ir modernių tankų nekelia įspūdžio, jog Ukrainos okupantams esą jau „kaput“. 

Rusų generolai giriasi, kad jų pozicijose triskart daugiau tankų, nors ir neaišku, kokio modernumo. Oro erdvę kontroliuoja Rusija. Apytikslis karių skaičius taip pat žinomas, rusų rezervas didesnis.

Nebent lemiamų mūšių metu, o kad tokie šiais metais laukia, jau niekas neabejoja, pamatysime dalykų, apie kuriuos iki šiol žino tik Ukrainos kariuomenės vadai ir tie, kurie jiems padeda.

Pastarosiomis dienomis erzelį ne tik žiniasklaidoje sukėlė V.Putino planas dislokuoti branduolinį ginklą Baltarusijoje. Iš JAV aukštų tribūnų išgirdome nuraminimą, kad konkrečių veiksmų įgyvendinti šį planą kol kas nematoma.

Lietuvoje politologai nuraminimą pakartojo. Mano vertinimu, ką V.Putinas pasako, tą ir padaro.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.