Prancūzijos sostinėje nuo kovo pradžios streikavo dalis šiukšlių vežėjų.
Miesto merijos duomenimis, vien per dešimt pirmųjų streiko dienų sostinės gatvėse susikaupė beveik 9 tonos šiukšlių ir paskui laikėsi daugmaž tokiame pat lygyje.
Dalyje sostinės rajonų šiukšlės buvo renkamos pakenčiamai, tačiau kai kuriose vietose jų maišai ant šaligatvių kaupėsi tiesiog kalnais.
Neapsikentę kiemsargiai jas pradėjo krauti mokamose automobilių stovėjimo vietose, tiesiog gatvėse.
Daugelyje Paryžiaus rajonų nuo streiko pradžios šiukšlės buvo išgabentos tiktai vieną ar porą kartų, nors paprastai būna vežamos beveik kasdien.
Nuo atliekų kenčia ne tiktai estetika ir praeivių nosys.
Grasina ir sanitarinės problemos, o pirmiausia – žiurkių antplūdis iš požeminio nuotekų tinklo į gatves.
Nors Paryžiaus vaizdas anaiptol ne toks baisus, kaip jį bando pateikti apie viduramžius sapaliojanti Rusijos propaganda ir vandenį į jos malūną pilantys vadinamieji naudingi idiotai, problemos vis dėlto nenuneigsi.
Paryžiečiai ėmė filmuoti vaizdus su šmirinėjančiomis žiurkėmis, įskaitant ant vaikų darželių ir mokyklų laiptų.
Šaipėsi ir kūrė dainas
„Paryžiuje, bjauriame Paryžiuje, laimingos tiktai žiurkės. Jos žino, kad čia veganai, kurie nėra idiotai, šeria jas tik ekologišku maistu“, – akordeono muzikos fone mindamas dviratį traukė dainą šia proga sukūręs garsus šansonų meistras 88 metų Pierre’as Perret.
„Gera žinia turizmui – žiurkės iš viso pasaulio vyksta į mūsų sostinę pasimėgauti nuostabiu švedišku stalu! Valgyk iki soties!
Paryžiaus merė Anne Hidalgo, kuri visuomet pasiruošusi padėti mūsų draugams gyvūnams, planuoja aprūpinti žiurkes mini elektriniais paspirtukais, kad joms būtų lengviau judėti tarp šiukšlių maišų“, – šaipėsi aktorius, humoristinių kronikų autorius Willy Rovelli.
Socialistė A.Hidalgo iš tiesų palaiko dėl pensijų reformos protestuojančių ir atlyginimų pakėlimo kartu siekiančių šiukšlininkų streiką.
Dėl to, kad nesiėmė efektyviau tvarkyti susikaupusių šiukšlių ir samdyti privačių švaros bendrovių, Prancūzijos sostinės vadovė sulaukė stiprios ne tik jos politinių oponentų, bet ir paprastų paryžiečių kritikos.
Užsakymų – daugybė
Žiurkes nuodijančios įmonės nebespėjo suktis. Prabėgus vos kelioms dienoms nuo streiko pradžios graužikų šalinimo specialistus užgriuvo šimtai prašymų.
„Žiurkės išlindo, nes pajuto atliekų kvapą. Jos turi labai gerą uoslę, – aiškino sostinėje įsikūrusios graužikus naikinančios įmonės atstovas Alexandre’as Woodas. – Žmonės nerimauja – ieško informacijos arba mūsų prašo pagelbėti. Tai daugiabučių gyventojai, restoranų ir parduotuvių savininkai. Žiurkės yra baikščios, bet jų vis dažniau matome gatvėje. Nors neturėtume kelti panikos, yra reali sveikatos problema.“
Anot A.Woodo, jų įmonės specialistai per dieną vyksta į apie pusšimtį iškvietimų. Graužikams naikinti dažniausiai naudojamos masalo dėžutės, į kurias įdedamos didelės nuodų dozės.
„Tačiau žiurkės yra protingos, todėl norint jas sugauti šias juodas dėžes reikia tinkamai išdėstyti.
Taip pat naudojame mechanines gaudykles, o apdorotus plotus užtveriame geležiniu tinklu.
Aptarnaujame tiktai privačius klientus, niekada nedirbame ant šaligatvių arba gatvių“, – kalbėjo A.Woodas.
Gali platinti ligas
Priešingai nei neretai manoma, miestų žiurkės maro nenešioja.
Bet Prancūzijos medicinos akademija perspėja, kad šie gyvūnai per savo šlapimą gali platinti tokias infekcines ligas kaip leptospirozė. Graužikai taip pat gali platinti patogenines, žmogaus organizme antibiotikams atsparias bakterijas.
Prancūzijos medicinos akademija rekomenduoja laikytis didesnės švaros miestų gatvėse bei skveruose ir nepalikti bet kur maisto atliekų.
„Žiurkės yra daugelio mikrobų nešiotojos, bet reikia nepamiršti, kad jos labai baikščios ir iš prigimties nėra plėšrūnės. Taigi galimybės perduoti užkratą žmogui labai ribotos.
Turi įvykti tiesioginis arba netiesioginis kontaktas tarp žmogaus ir gyvūno, o tiesioginis kontaktas labai retas“, – aiškinama Paryžiaus merijos interneto svetainėje.
Gina graužikų teises
Ironiška, bet kaip tik tuo metu, kai Paryžius paskendo tarp tonų šiukšlių, už gyvūnų teises kovojanti asociacija PAZ surengė kampaniją prieš nehumaniškus žiurkių nuodijimo sostinėje būdus.
Pasak PAZ atstovų, užuot žiurkes nuodijusi jų kraują skystinančiais preparatais, sostinės merija turėtų geriau tvarkyti miesto šiukšles ir kovoti prieš būstus-landynes.
„Kai kalbame apie žiurkes, girdime bet ką. Ne, žiurkės nėra atsakingos už visas Prancūzijos bėdas. Žiurkės yra jautrios būtybės. Sustabdykite žiaurius jų naikinimo metodus. Reikalaujame etiškų ir veiksmingų metodų“, – rašoma PAZ paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“.
Paryžiuje kovo pabaigoje pakvietusi į demonstraciją PAZ platino plakatus su mielais mažais žiurkiukais: „Žiurkės yra nuostabūs gyvūnai. Buvo žinoma, kad jos yra protingos, socialios ir net moka juoktis. Dabar įrodyta, kad žiurkės taip pat turi empatijos gebėjimų.“
Pasiūlė kontraceptikus
Gyvūnų teisių aktyvistai prieš keletą metų jau buvo sukilę dėl plano naikinti graužikus ir vietoj to siūlė gyvūnų populiaciją mažinti kontraceptikais.
2016-aisiais dvi gruodžio savaites keli Paryžiaus parkai, tarp jų ir Marso laukas Eiffelio bokšto papėdėje, buvo uždaryti, kad nuodais ir spąstais ginkluoti žiurkių gaudytojai galėtų imtis savo darbo.
Tačiau šis žingsnis išprovokavo aktyvistų peticiją, kurioje prašoma sustabdyti žiurkių skerdynes. Per kelias dienas peticiją pasirašė net 20 tūkst. žmonių.
„Vien dėl žiurkių baimės mes nesigailėdami žudome visas vargšeles.
Žiurkės nekelia pavojaus žmonėms. Vienintelė jų kaltė yra tik tai, kad, paryžiečių nuomone, jos neatrodo gražiai. Tačiau ar vien to pakanka, kad joms skirtume mirties bausmę?
Esu vaikų psichologė ir stebiuosi, kokie žmonės yra žiaurūs“, – teigė peticijos autorė Josette Benchetrit.
Aktyvistė siūlė imtis alternatyvų – pavyzdžiui, stabdyti graužikų gimstamumą: „Reikia išmokyti žmones pažinti žiurkes ir jų nebijoti.
Norėčiau, kad žmonės kovotų su savo baimėmis, o ne su žiurkėmis.
Turime sustabdyti šį smurtą, kuris parodo prastą pavyzdį.“
Vis dėlto Paryžiaus merijos visuomenės sveikatos specialistai tada atsikirto gyvūnų gynėjams: „Kai ištinka nepaprastoji padėtis, mes turime imtis operacijų, kurios nepatinka ne tik gyvūnų mylėtojams.
Tačiau žiurkės dauginasi labai greitai – kol turi vandens, maisto ir vietos gyventi, jų skaičius auga tiesiog akyse.“
Geros atliekų perdirbėjos
Pasak higienos, saugos ir kovos su miesto kenkėjais specialisto Pierre’o Falgayraco, pulti naikinti visų žiurkių tiesiog nebūtina. Pirmiausia graužikai patys reguliuoja savo populiaciją, priklausomai nuo gyvenimo sąlygų.
Antra vertus, paradoksalu, bet jos yra visai geros sanitarės: žiurkė per savo gyvenimą vidutiniškai perdirba net 9 kg atliekų. Be šių graužikų Paryžiaus nuotekų sistema užsikimštų.
P.Falgayraco nuomone, kad žiurkės būtų mažiau matomos ir nešmirinėtų gatvėse, prieš pradedant statybos darbus jas reikėtų išnaikinti aplinkiniuose rūsiuose ir nuotekų vamzdžius slepiančiuose požemiuose.
Taip pat labai svarbu, kad pilni šiukšlių konteineriai ilgai neužsibūtų gatvėje prieš juos išvežant, o parkuose ir skveruose voliotųsi mažiau palikto maisto – tai žiurkes taip pat vilioja iš jų slėptuvių į viršų.
Specialistai pastebi, kad žiurkės po miestą šiaip sau nevaikšto, – jeigu keliauja, tai tik su tikslu, ieškodamos naudos.
Tarsi žmonių veidrodis
Puikiai Paryžių pažįstantis ir ne kartą savo romanuose jį aprašęs Michelis Danselis pažymi, kad žmonės žiurkių taip nemėgsta ar net bijo, nes jos yra lyg mūsų pačių įvaizdžio veidrodis, parodantis labiausiai žeminančią, apgailėtiną, purviną jo pusę.
Paryžius žiurkėms atidavė tai, kas jo paties yra pagaminama, – savo nuotekas, kurios miesto sveikatai yra būtinos, jį apvalo.
Juk, prancūzų istoriko Alaino Corbino žodžiais tariant, nuotekos galutinai išsprendė miesto „socialinio vidurių užkietėjimo“ problemą.
Todėl baisios istorijos apie žiurkes žmonėms greičiausiai primena jų pačių pažeidžiamumą – urbanistinį, socialinį, ekonominį ir sanitarinį.
Su graužikų invazija susijusios aktualijos gal labiau kelia klausimus apie žmonių elgseną ir gyvenimo būdą, nei išties informuoja apie žiurkes.
Į dienos šviesą žiurkes viliojantys šiukšlių kalnai Paryžiuje, Marselyje ir dar keliuose miestuose pastarosiomis dienomis pradėjo tirpti.
Sanitarinės grėsmės akivaizdoje Paryžiaus atliekų surinkėjai laikinai sustabdė savo protesto akciją.
Tačiau juos vienijanti profsąjunga CGT perspėjo: „Toks žingsnis žengtas siekiant geriau koordinuoti veiksmus su kitais darbuotojais, kad streikuoti galėtume dar stipriau.“
Tuo metu atliekų deginimo krosnys aplink Paryžių vis dar iš dalies blokuojamos streikuotojų, todėl kol kas nėra aišku, kada iš Paryžiaus gatvių galutinai dings švediški stalai žiurkėms.
Nuotekų sistemoje pasijuto lyg rojuje
Kiek žiurkių yra Paryžiuje? Manoma, kad statistiškai vienam gyventojui tenka pusantros žiurkės ar net šiek tiek daugiau. Kitaip tariant, paryžiečių graužikų turėtų būti apie 4 milijonus. Tiesa, kol kas niekas neatliko šių gyvūnų skaičių sostinėje įrodančių rimtų skaičiavimų. Tai paradoksalu, nes žiurkės yra vienas žmogui labiausiai žinomų, bet ir bene mažiausiai mokslininkų tirtų gyvūnų.
Nuo 1870-ųjų Paryžiaus nuotekų sistema buvo sujungta į vieną bendrą 770 km ilgio tinklą. Žiurkėms ši trasa iškart pasiūlė ir stogą, ir vaišių stalą. Žiurkės mėgsta prieblandą ir gerai mato tamsoje. Taip pat požemiuose visus metus laikosi stabili temperatūra, todėl graužikams ten maloniai drėgna. Nuotekos šiems gyvūnams atneša ėdesio, o požemiuose esi apsaugotas nuo didesnių plėšrūnų.
Tokiu būdu žiurkės dingo nuo Prancūzijos sostinės šaligatvių, žmogui tapo nepastebimos arba pasirodydavo nebent retsykiais. Bet šiemet į gatves ir skverus graužikai išlindo pajutę maisto atliekų kvapą. Šiukšlės nebetelpa konteineriuose, dedamos maišuose tiesiog ant žemės, jie dažnai praplyšta, todėl žiurkėms Paryžius išties tapo dosniai padengtu švedišku stalu.
