Prancūzija tikisi atkalbėti Kinijos vadovą Xi Jinpingą nuo glaudesnio bendravimo su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu ir nori, kad Kinija vietoj to atliktų mediatoriaus vaidmenį siekiant užbaigti karą Ukrainoje.
Tačiau neaišku, kokių derybinių svertų turi E.Macronas, o jo trijų dienų vizito, prasidėsiančio antradienį, fonas nėra iš lengvųjų. Europa ir toliau jaučia prekybos ryšių su Rusija nutraukimo poveikį, o tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų – Kinijos ir JAV – didėja geopolitinė įtampa.
Prancūzijos prezidentas nori žaisti asmeniškesne korta su savo kolega iš Kinijos, po to, kai susilaukė aršios kritikos dėl valandų valandas trukusių bevaisių pokalbių telefonu su V.Putinu praėjusiais metais – pastangos, kurios nesugebėjo sustabdyti Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą.
Tikimasi, kad E.Macronas kelias valandas praleis diskusijose su Xi Jinpingu, į kelionę įtrauktas ir vizitas į miestą, kuris Kinijos prezidentui turi asmeninę vertę.
„Galima viena ranka suskaičiuoti pasaulio lyderius, kurie galėtų išsamiai diskutuoti su Xi Jinpingu“, – leidiniui „Politico“ sakė vienas Eliziejaus rūmų patarėjas, prašęs likti anonimu, nes neturėjo teisės kalbėti viešai.
Tačiau nors Prancūzijoje lūkesčiai dėl proveržio yra nuosaikūs, kitų Vakarų pareigūnų nuomonė yra dar niūresnė.
Atsižvelgiant į nesėkmingus E.Macrono bandymus atlikti pagrindinį vaidmenį sprendžiant konfliktus, pavyzdžiui, sustabdyti karą Ukrainoje arba išgelbėti Irano branduolinį susitarimą, JAV ir kitur abejojama, ar ši kelionė duos svarbių rezultatų.
Pasak trijų JAV administracijos pareigūnų, neturinčių teisės viešai kalbėti apie privačius pokalbius, Baltieji rūmai nelabai tikisi, kad E.Macronas pasieks proveržį. Xi Jinpingas vargu ar imsis veiksmų pagal E.Macrono prašymus ar apribos kokius nors Kinijos ryžtingus veiksmus Ramiojo vandenyno regione, sakė pareigūnai.
Baltųjų rūmų padėjėjai su nuoskauda prisiminė nesėkmingus E.Macrono bandymus invazijos išvakarėse daugiau nei prieš metus tapti taikdariu su V.Putinu ir mano, kad panašiai bus ir šį kartą.
Be to, J.Bideno administracija yra šiek tiek susirūpinusi dėl galimo Prancūzijos draugiškumo su Kinija tuo metu, kai įtampa tarp Vašingtono ir Pekino yra didžiausia per pastaruosius dešimtmečius, nors Baltieji rūmai remia šią kelionę, sakė trys pareigūnai. Jie pabrėžė, kad E.Macrono pastangos Pekine nėra blogai vertinamos.
Tačiau E.Macrono pastangas gali dar labiau apsunkinti kylanti nesantaika tarp kartu su prezidentu keliaujančios Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen ir kinų.
Ketvirtadienį sakydama aukšto lygio kalbą apie ES ir Kinijos santykius, U.von der Leyen paragino ES šalis „atsisakyti rizikos“ dėl pernelyg didelės priklausomybės nuo Kinijos. Ji taip pat užsiminė, kad ES gali nutraukti siekį pasirašyti svarbų prekybos susitarimą su Kinija, kuris buvo sudarytas 2020 m., bet vėliau įstrigo.
Jos pastabos sukėlė greitą Kinijos diplomatų atsaką. Kinijos ambasadorius Europos Sąjungoje Fu Congas penktadienį sakė, kad yra „šiek tiek nusivylęs“.
„Toje kalboje buvo daug klaidingo Kinijos politikos ir Kinijos pozicijų iškraipymo ir neteisingo interpretavimo“, – sakė jis Kinijos valstybiniam transliuotojui CGTN.
Europiečių vizitas taip pat bus kruopščiai nagrinėjamas žmogaus teisių požiūriu, atsižvelgiant į autoritarinį Kinijos posūkį ir įtariamus žmogaus teisių pažeidimus visoje šalyje.
„Prezidentas E.Macronas ir U.von der Leyen vizito Pekine metu neturėtų pamiršti gilėjančio Kinijos vyriausybės autoritarizmo“, – sakė organizacijos „Human Rights Watch“ direktorė Prancūzijoje Benedicte Jeannerod.
„Jie turėtų pasinaudoti savo viešais pasirodymais su Xi Jinpingu, kad išreikštų didelį susirūpinimą dėl plačiai paplitusių teisių pažeidimų visoje Kinijoje, sustiprėjusios priespaudos Honkonge ir Tibete bei nusikaltimų žmoniškumui Sindziange“, – sakė ji.
E.Macrono planas
Prieš vizitą Pekine Prancūzijos vadovas sakė, kad jo tikslas – „stengtis kuo labiau įtraukti Kiniją, kad ji darytų spaudimą Rusijai“ tokiomis temomis kaip branduoliniai ginklai.
Tačiau ar E.Macrono žavesys paveiks V.Putino „geriausią draugą“ Xi Jinpingą?
Kinija stengėsi laikyti save neutralia konflikto šalimi, nors ir stiprino savo ryšius su šia šalimi, importuodama energiją iš Rusijos su nuolaida. Nepaisant didžiulio tarptautinio spaudimo Maskvai, Xi Jinpingas nusprendė, kad Kremlius taps jo pirmuoju valstybinio vizito tikslu po to, kai jis užsitikrino normatyvus laužančią trečiąją Kinijos vadovo kadenciją.
Tuo tarpu žiniasklaida pranešė, kad kinai į Rusiją siuntė šaunamųjų ginklų ir neperšaunamų liemenių siuntas.
Vakarų Europos lyderiai, kurie prieš pat prasidedant karui glaudžiai bendravo su Maskva, dabar ragina užmegzti ryšius su Kinija, įskaitant patį E.Macroną. Ispanijos Ministras Pirmininkas Pedro Sanchezas buvo atvykęs į Kiniją likus kelioms dienoms iki E.Macrono atvykimo ir sakė, kad pasaulis „turi įsiklausyti į jo balsą“ dėl Rusijos ir Ukrainos.
Per savo vizitą, apie kurį padėjėjai diskutavo bent jau nuo praėjusių metų lapkričio, E.Macronas praleis kelias valandas su Xi Jinpingu Pekine ir lydės jį į Guangdžou miestą. Kinijos vadovo tėvas Xi Zhongxunas anksčiau ten dirbo Guangdongo provincijos gubernatoriumi.
„Iš viso prezidentas diskusijose su Kinijos vadovu praleis šešias-septynias valandas. Tai, kad jis bus pirmasis Prancūzijos prezidentas, apsilankęs Guangdžou, taip pat yra asmeninis akcentas, nes prezidento Xi Jinpingo tėvas ten dirbo partijos vadovu“, – sakė anksčiau cituotas Eliziejaus pareigūnas.
Prancūzai tikisi, kad laikas, kurį E.Macronas privačiai praleis su Xi Jinpingu, padės laimėti Kinijos paramą tokiais klausimais kaip Rusijos atakų prieš civilinę infrastruktūrą Ukrainoje sustabdymas arba neteisėto ukrainiečių vaikų deportavimo sustabdymas.
Taip pat tikimasi, kad E.Macronas bandys patikrinti Xi Jinpingo reakciją į Rusijos grasinimą įkurdinti branduolines raketas Baltarusijoje, t. y. sprendimą, kuris prieštarauja Kinijos neplatinimo pozicijai, praėjus vos mėnesiui po to, kai Pekinas atskleidė savo 12 punktų konflikto Ukrainoje sprendimo planą.
„Absoliučiai būtina turėti privačių susitikimų akimirkų, – sakė buvusi Prancūzijos ambasadorė Kinijoje Sylvie Bermann. – Diplomatija – tai ilgalaikis žaidimas... Su Kinija, manau, nėra lengva užmegzti santykius kaip vakariečiams. Bet galbūt tai reiškia, kad mes galėsime kalbėtis, kai ateis laikas.“
Tačiau nepaisant geros valios demonstravimo, Prancūzijos prezidentas neatsisakys siųsti Pekinui „tam tikrų pranešimų“ dėl paramos Rusijai, ypač kai kalbama apie ginklų tiekimą, sakė aukštas Prancūzijos pareigūnas.
„Mes neketiname grasinti, bet siunčiame tam tikrus įspėjimus: Kinija turi suprasti, kad (ginklų siuntimas) turės pasekmių Europai, mums... Turime jiems priminti apie mūsų saugumo interesus“, – sakė pareigūnas ir pažymėjo, jog E.Macronas vengs grasinti sankcijomis.
Paryžiaus strateginių tyrimų fondo specialistas Kinijos klausimais Antoine'as Bondazas suabejojo, ar akcentuojamas bandymas užmegzti ryšius su Xi Jinpingu.
„Kinijoje viskas vyksta ne taip. Prancūzijos prezidentas, praleidęs dvi valandas vaikščiodamas su Xi Jinpingu, padėties nepakeis, Kinija supranta tik jėgų pusiausvyrą, – teigė jis. – Galbūt tai veikia V.Putinui, kuris per pastaruosius dešimt metų su Xi Jinpingu praleido daugiau kaip 400 valandų, bet E.Macronas Xi Jinpingo nepažįsta.“
Svarbūs bendrakeleiviai
Prekyba taip pat bus vienas iš svarbiausių E.Macrono prioritetų, nes su savimi jis atsivežė didelę verslo lyderių delegaciją, įskaitant EDF, „Alstom“, „Veolia“ bei aviacijos ir kosmoso milžinės „Airbus“ atstovus. Pasak su anonimiškumo sąlyga kalbėjusio Eliziejaus pareigūno, gali būti rengiamas potencialus sandoris su Europos lėktuvų gamintoja „Airbus“, kuris būtų sudarytas po to, kai 2019 m. Kinija užsakė 300 lėktuvų už 30 mlrd. eurų.
Kartu su prezidentu taip pat keliauja Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as ir užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna.
Kadangi ES susiduria su kylančiu Kinijos ir JAV prekybos karu, U.von der Leyen dalyvavimas dar labiau apsunkins situaciją. Kovo mėn. Prancūzijos prezidentas sakė, kad „pasiūlė U.von der Leyen vykti kartu su juo į Kiniją“, kad jie galėtų kalbėti „vieningai“.
„Aš neturiu Europos mandato, nes Prancūzija turi savo nepriklausomą diplomatiją – tačiau esu prisirišęs prie Europos koordinavimo“, – sakė jis.
Bendra kelionė su viena iš ES vadovių jį skiria nuo Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo, kurį Prancūzijos pareigūnai privačiai kritikavo už tai, kad jis pernai skubėjo į Kiniją į vienos dienos susitikimą su Xi Jinpingu, daugiau dėmesio skirdamas Vokietijos, o ne ES interesams.
Turėdamas U.von der Leyen greta, E.Macronas gali tikėtis, kad jis bus laikomas pagrindiniu ES balsu. Prancūzijos prezidentas išbandė šią taktiką Jungtinėse Valstijose ir pasiekė tam tikrų nuolaidų dėl Amerikos žaliųjų subsidijų plano blokui.
Tačiau Kinijoje žaisti šia korta gali būti sunkiau.
Parengta pagal „Politico“ inf.
